turiu gyvenimą

turiu gyvenimą ir vis mąstau
kiek jo turiu
kiek tau atidaviau
ir ko verta pūga
išvijusi penkiakapeikiais
drėbto  snygio
keliaut nuo sausio
ligi pat rugsėjo

mes ėjome paklusnūs
nepaklusę genams
nei prigimčiai
nei nakties fėjoms
mes ėjome gimdyt vaikų
gyvenimų sudėtų
sudėliotų kaip mozaika
kaip dėlionė iš detalių

turiu gyvenimą
gal būt tik dalį jo
kaip prisišaukti
burtininką visagalį
kad pamatuotų
ir papuoštų  mūsų medį
vaisiais ir žiedais
o gal tik snaigėmis

nuo karščio tirpstančiomis
iš tos pūgos
taip išteka gyvenimo
vanduo