Prie mano durų
uždekite
raudoną žibintą,
šiandieną
jos neužrakintos...
Raudonais bateliais
matuosiu kambario ilgį,
mintis paslėpusi
po žodžiais
subersiu į tavo
sielos indą.
Raudono vyno taurėj
žvilgsnius skandinsim
[kad tik nesusitiktų]
ir prarastų dienų viltis
pasidalinsim.
Kai atsistosi eiti,
nelydėsiu,
tik paprašysiu
nieko nepalikti.
Juk juodas ilgesys
[dabar ir jis]
labiau prie
tavo rūbo
tinka.


Muta






















