Namo

1
Žalio šilo ir gervuogių kvapą
išgėręs,
liūdno riterio veidu
pareina ruduo.

Kaip įprasta – vėluodamas
vos vos metus,
kelius nusibalnojęs,
aš pareinu namo
akmens švelnesnio
padėti galvai nerandu.

2
Kalbėdama
išpina upė kasas
ir kartoja
siūbavimą medžiai,

o Abra Kadabras perlo bilietais
klijuoja pastogę,
kaštonų alėja ir parką.
Su apkartusia laime
be langų ir be durų
išgyveno jis žiemą,

prieš išsipildant norams
Abra Kadabras meldžiasi
prie pilnėjančio taromato,
tik akimirksniui  ištiesė ranką
draugei – ji akimirksniu paėmė
bilietą laimingą
ir dingo.