Iš serijos dedikuota...

Žmogui paklaikusiom akim:

Brisdamas keliais
per sniegą prisiekei mylėt, kol prarasi...
praradai, bet pamilai tik nuvytusį vitražą,
ištrauktą iš bažnytkiemio dužusių šukių-
pažadėk, kad surinksi...
Į širdį sudėjęs tukstančius minų
vaidinai nebylų ėriuką-
piemuo nusižudė...

Savo likimo sargui be dalgio:

Nuogas ir basas bėgai per rasą į mirtį-
paukščius vaikei, kad  eilėj nestovėtu-
sulaukei, tai ko dabar kojom sulinkusiom stovi?...
Pasiduok, laiko sužaisti paskutinę šachmatų partiją nėra-
pasiliksim tik vienas:
aš-kruvinu veidu ir be jausmų, arba
tu-bijantis savo paties sukrešėjusio kraujo-
patikėk nebegrįšiu į pirtį-
sudegsim po vieną...

Parsidavusiai moteriai už tris žodžius:

Tarp lūpų, sukandus dantis tu laikei
atsiminimus apie mirštanti kūdykį-
gimė negyvas?....
Po pirmo smūgio pažadėjai atkeršyt-
po antro paprašei ir manęs pasiduoti-
palydėti į mirtį drąsiai ir sugrįšti, toliau
atkakliai nukentėti- gausi dar kartą už žudantį žvilgsnį...
Už duonos plutą pardavusi pirmąją nakti
patapai blogiau už Ofeliją-ji bentjau stengės.
Praminus save vystančia Orchidėja
melavai į akis-
ačiū už nuogą atvirumą trim žodžiais:
aš
pardaviau
kūną.

Mirusiam tėvui prieš amžius [širdy]:

Palikęs badaujančią minią ir dvesiantį šunį
išėjai per kelią laimės ieškoti-
padauginai šia savoką bevartojant...
Vaikus invalidais apšaukęs, išrėkei tiesą-
ji juos nužudė, o skausmas tave pasiliko...
Po truputį graužiant nagus nepajusi, kaip mėsos kraujais nueis-
butų gerai dar karvę pamelžti...

Netikram draugui[meluojant]:

Netikrom akim žvelgei man į veidą-
uždus, neuždus?...
Neužduso..
Parduotom naktim vaikų praverktoje gatvelėj-
o ruduo buvo gražus...
Lapų nupintais vainikais ėjai į tikėjima, bet pasiklydai jausmuose-
aš būsiu šaltas kaip ledas
[o ledas ištirpo]...
Numirusią vilti kėlėme žodžiais
"pala, visi viską girdi"....