Viskas prasideda iš pat pradžių
kiekvieną akimirką
kai ji išplauna dubenį
ir vėl paklausia
iš pykčio garsiai
suburzgia šaldytuvas
(ant jo amžinai palieku raktus)
išeinant iš namų
trenkiant durų staktoms
per sąnarius
nudiegia skausmas
kad atsakyt nemoku
į klausimą
amžinai tą patį.
Nejau ji neprisimena
kad vėl iš pradžių
kiekvieną kartą
man ateitį per praeitį
į dabartį per amžius
bruka?