Sninga

Sninga. Toks stingdantis ramumas.
Tik raibuliuoja akyse
Nuo balto sniego vyno.
Nutūps tik paukštis, basas ir suglumęs,
Ant sniego pėdsakus pames.
Gal kam paliko žinią...

Spėlioju: akmenys ar žodžiai
Man suridenti prie širdies?
Tylėjo, stingo, kol apsnigo.
Drėgnas ugniavietes vilčių, atrodo,
Tuoj irgi drobėmis užties -
Nereikalingas palikimas...

Liūdna dabar mums, basas drauge...
Ilgai tylėsime, matyt, įkaušę nuo baltumo.
Čia mūsų širdis lyg muziejuj saugos.
Pačius taipogi apdangstys...
Ar dar meni, kad buvom?..
                          1996