Buvom

Jau tiek kartų bučiuota ši nuotrauka –
vaizdai nusilupę –
lūpų kampučiais žiūrėta
iškritusios nuorūkos deginta.

Ten kaminas rūkstantis
ne į tą pusę – nebe tie dūmai.

Išsiskleidžia kūdikio klyksmas
vos supantis lopšį.
Išblukusios tvoros ten trupa – laiko sutryptos
ir rūko supančiota motina
gedinti
žūstančio vaiko.

Iš praeities
rodos tūkstantis nuotaikų – tūkstantis vasarų
į vieną vienintelį kadrą sutilpę -
karšta. Blyksteli akys -

vai-
kys-
tė

išdžiūvusi užmiršto kapo gėle.
Palaistykit mylintys
buvę.

          interpretacija pagal batliuko forumo paveikslėlį