maršrutas gi bendras visiems -- pasirinkimo nėra

vyrai eina

kaustyti jų batai
lapus trupina
juodi jų rūbai
žemės plutą
slegia

moterys eina

joms visada lenkiasi
žali šviesoforų
vyzdžiai
joms visur nutiesti
raudoni kilimai
išsiurbliuoti

vaikai
aš
ir
šešėliai
iš paskos bėga --

tik dvi laisvos
vietos
Nojaus tanklaivy
liko,
skubėkit!

greiti vyrų
žingsniai
griežti vyrų
žodžiai --
žemė jau dreba
mažojoje azijoje -
Jehova apleido
juos

broliai, gelbėkimės!

išnešti moterų
turtai
išslapstyti žiedai
jų --
jokio jūros ošimo
daugiau
jokių gėlių
per gimtadienius

gelbėkimės, sesės!

ei, jūs,
likusieji,
nebeskubėkit!

nurimęs vyrų
kvėpavimas
sulėtėjusios moterų
raudos
ką tik nukirto
trapo
lynus
inkarą ištraukė..

nuo akių
šalna
nusirito
rusvos garbanos
savaime
išsitiesino --
atrodo ir mes
turėsim
užaugti

(2004. 01. 05)