Mano žodžiai – pastraipos vėjyje.
Tavo žvilgsniai – akmenys užanty.
Juoko forma – kaskart pasėji ją
atminty. Šėlsta jūra ūžianti,
skęsta nemigos laivo įgula.
Alkoholis išsklaido etiką.
Mūsų kūnai miegot atsigula.
Galvoje minčių aritmetika.
Taip kasnakt po truputį žudomės
užkalbėtų sapnų išvalyme.
Begalybėj nakties abudu mes
vienas kito paleist negalime...