Ant akmens padėki savo galvą
Gal nuo jo tava širdis sušils
Žodžiai lyg varpai palydų skamba
Kas tavy vienatvę atpažins
Šauksmą sieloj amžių išnešiotą
Vėjų glėbin balande paleisk
Lai juodi varnai surengia puotą
Tamsią naktį nevilčiai sparnus išskleisk
Gal nelemta tau pažinti meilės giesmę
Kur pavasariais lakštingalos dainuos
Ant bedugnės krašto nestovėt jau dviese
Kas paslydus ranką tau paduos