Pajūry

*    *    *
Ne jūra daužosi į krantą,
Ne molas verkia nuo naštos...
Laužai čia protėvių kūrenti,
Garsai kovos nepamirštos...

Nebuvo lengva čia gyventi
Tarp vėjų ir sūrių versmių...
Ir ginti šiltą smėlio krantą,
Nuo atėjūnų ir griausmų...

Ir kartais valandėlę tylią,
Kai horizontas toks platus,
Nuplaukt tolyn ne vieną mylią,
Ir grįžtant vėl matyt krantus,

Kur balto smėlio tarsi pūko
Čia pripustyti stagarai...
Kur vaidilutės tyliai sukos
Ir rinkosi būrin kariai...

Visi kartu, kaip giminaičiai...
Kiek daug čia būdavo karių...
Ir imdavo mergas be kraičio
Su nuometėliu dar švariu...

Ir pilkapiuos kai degė broliai
Liūdėjo, verkė su visais...
Tos giesmės ir vargai nutolę
Kartojasi audros garsais...

Vakario vėjo pušys pilnos
Dangaus raudonis bangoje...
Ir smėlio patalas, kaip vilna
Puriais krantais priglaudžia ją...