Mes esame
Aidų maišeliai
Skrajokliai-
Vėjo nešami
Vaikai.
Mus vėjas neša
Juoko slėniais
Pykčio pelkėm
Ir liūdesio
Miškais.
Kartais norėtume sustot
bet vėjas gena
ir purto, mėto, vėto
per nepažintas
keistas
šalis.
Ir mums, aidų maišeliams
Bejėgiams, bet akakliems
vaikams-tas vėjas-
Mūsų jėga, o širdis-
kelias
jais duota mums pažinti,
prisiliest
ir išsiskirt.