Nerimas

Iš žodžių sutverta tikrovė augo ir augo,
todėl ją į knygas kroviau ir kroviau – 
per kambario sieną pilną didelę spintą,
bet knygos neramios – naktį krinta,

kliudydamos ne laiku išlendančią galvą,
kuri lyg pumpuras pavasarį sprogsta,
tyliai pakalbėjęs su artimaisiais apie mirtį,
palikau namus ir išsinešiau atmintį.