Tuščių vagonų celėse

Išgydo traukinius įšalę žingsnių išnaros,
Užmiega paraidžiui sekundžių kekėmis,
Prisirpę sniego gyslos lūpas lyžteli,
Lyg jaunatis neišnerštą pirmagimį.

Užverda kraujas, maišosi su poteriais,
Ugninis dievas bėga upių venomis
Akmens ledinio prietemoj žiemoti,
Sulaukt pernykščio paukščio mėlyno.

Išgydyto tuščių vagonų celėse,
Kur tebemiega tylios sniego moterys,
Jų lūpos stiklo stygom užsivėrusios
Išmoko traukinius į žiemą nevėluoti.

Išmoko žaisti veidu ir žibutėmis,
Šaknų čiuptuvai mėlynai dalijasi
Nutirpusius paukščius, ten debesys jaunučiai
Į moters delnus glaustosi ir lyja.