Tyliai vėjui

Iš laukiančios tamsos,
Dvasių šešėly,
Nakties pataluos,
Medžių apsuptas
Vėjas dejuos...

Pamestas laiko,
Griūvėsiuos nakties,
Įsipynęs man į pirštus
Ir vėl ištirpstantis,
Gailią vienatvės dainą dainuos...
Atsisėdęs ant rimasties šakos
Supsis nutilęs,
Sutrikdydamas šokį lapijos
Ir vėl suvaitos...

Krūmų plaukais prabėgęs,
Ilgesio giesmei nutilus...
Bet nežinos, kad nieks jo negirdi...

Aklas... neturintis tikslo,
Bet saugantis viltį
Rytojaus blankią dieną
(kad ir trumpam),
bet nenumirti...