Man diena - lyg be adreso laiškas -
Įmesta į saulėlydžio ugnį.
Vien fragmentais po atmintį vaikšto,
Kol nugrimzta į laiko bedugnę.
Ir tokia nereikšminga atrodau,
Kai dienos pelenais žarstos vėjas,
Vėl negėrus gyvenimo godžiai,
Vėlei adreso nepažymėjus.
O norėčiau kitaip... O, nors sykį
Šaltiniu per gelmes nučiurlenti...
Dega dienos-laiškai, gęsta tykiai,
Neišmokę, kaip reikia gyventi.