Disputas - 4

(Oi linksma, nes įsižeidęs skaitytojas prakalbo metafaromis bandydamas apginti tuštybę. Atsakymas – vaikeli, Nachmanidas filosofinį mąstymą išmano geriau, nei tūkstantis filosofų kartu paėmus. Patariu įsigilinti į Kanto išsakytas idėjas, nes jis jau įrodė, kad filosofija, racionaliu, kritiniu mąstymu neįmano įrodyti, ar paneigti nieko kas susiję su Kūrėju. Yra Augustino idėjos, jis pasiūlė tam tikrą yrodymų sistemą iš kurios galime suprasti, kad yra realybės Kūrėjas, kad jis Vienas. Visos kitos filosofinės įdėjos nevaisingos, nes jas galime užginčyti kitomis filosofinėmis įdėjomis. Tie, kas bando suvokti kas yra Kūrėjas remdamasis tik mąstymų susikurs fantaziją, kaip tai padarė krikščionys ir musulmonai. Kadangi krikščioniška Kūrėjo konsepcija yra iš emsmės klaidinga bandoma tai užmaskuoti suktomis idėjomis. Supainioja protingus, mąstančius žmones. O kvailius ir būrus gudrios mintys tik atstumia, todėl krikščionių pastoriai jiems liepia atsisakyti mąstymo ir patikėti, nemąstant, neužduodant klausimų, neanalizuojant. Taip buvo senovėje. Matau, kad niekas nesikeičia. Jau tūkstantį metų krikščionių teologai, filosofai bando paaiškintį beprotybę. Galų gale, daugelis europos 19 ir 20 amžiaus filosofų atsisakė bandymo paaiškinti kvailybę. Nyčė pareiškė“ die-vas mirė“, taip Ješu senai mirė. O kodėlgi jam nemirus? Mirė ir tegul guli patogiai dulkėse. Jo mėsą ir kaulus jau senai sugriaužė kirminai. Manau, kad buvo skanu. Ješu atžvilgiu, Nyčės sentencija tinka idialiai.)
KETVIRTA DALIS
Pirmas veiksmas
KETVIRTA DIENA
(Penktadienis. Karaliaus rūmuose pastato suolus. Karalius sėdi prie sienos, ant savo sosto. Aplink karalių stovi gubernatorius ir kilmingi vasalai, Džiles Saragonietis, Pjero Genuietis, Pjero Berega, ir daugelis karininkų. Paprasti miestelėnai užpildė salę.)

NACHMANIDAS
Neturiu noro daugiau disputuoti.

KARALIUS
Kodėl? Tu pasiduodi ir sutinki su broliumi Pavlo? Ar dėl kitos priežąsties nebenori tęsti diputo?

NACHMANIDAS
Daugelis iš čia esančių žmonių, tikina daugiau nedisputuoti. Jie mane itikinėja, nes bijo šių žmonių, pastorių, kurie laiko tautą baimėje. Taip pat žinomi ir pas jus gerbiami dvasininkai siuntė pas mane pasakyti, kad daugiau taip nedaryčiau. O daugelis karininkų iš tavo svitos, mano valdove, taip pat kalba man, kad darau blogai, kalbėdamas prieš jų tikėjimą. Ir brolis Pjero Genuietis, teologas iš minoritų, kalbėjo man, kad tai... Jis taip pat kalbėjo priemiesčio JUDĖJAMS, liepė, kad daugiau taip nedaryčiau. Iš tikrųjų taip ir buvo.

KARALIUS
Aš noriu, kad tu tęstum diputą. Ar sutinkate?
(Karalius kreipiasi į savo vasalus, karininkus ir dvasininkus.)

VASALAI IR KITI KRIKŠČIONYS
Sutinkame, tegul disputuoja.

KARALIUS
Judieti, visi sutinka, tad tęsk disputą.

NACHMANIDAS
Nenoriu. Nėra prasmės kalbėti. Vis tiek aš liksiu ištikimas savo tradicijai, o jus nepersigalvosite.

VENUOLIS
Karalius tau liepia kalbėti, o tu jo neklausai.

NACHMANIDAS
Koks tu keistas, prieš kelias dienas sakei, kad nori išrauti liežuvį už mano kalbas, o dabar verti kalbėti.

VENUOLIS
Šis velnias meluoja.

NACHMANIDAS
Nemeluoju. Bet daugiau kalbėti nenoriu. Nie jums, nei man šių kalbų nereikia.

KARALIUS
Nepaisant to, ką girdėjau, tęsk disputą, nes toks mano noras ir įsakimas.

NACHMANIDAS
Gerai, bet teisingumas reikalauja, kad duotų galimybę man taip pat užduoti klausymus vieną dieną, o brolis Pavlo atsakinės, nes jau trys dienas jis klausia, o aš atsakinėju.

KARALIUS
Nepaisant to, atsakinėk.
BROLIS PAVLO
Tiki, kad MAŠIACHAS, apie kurį kalbėjo pranašai, bus tikras žmogus ir Die-as tuo pačiu metu?

NACHMANIDAS
Disputo pradžioje susitarėme, kad iš pradžių kalbėsimės apie MAŠIACHĄ, atėjo jis, kaip jus tvirtinate, o po to pakalbėsime apie tai, ar pats jis yra Die-as. Bet tu neįrodei, kad jis atėjo, nes atmečiau visus tavo nevykusius argumentus. Laimėjau disputą, šiuo klausymu, nes turėjai parodyti įrodymus, - taip jus įsipareigojote. Jei nepripažįsti mano laimėjimo, tada pasiruošęs parodyti absoliutų įrodymą šia tema, jei išklausysite mane. Bet, kadangi išaiškėjo, kad Ješu jūsų ne MAŠIACHAS, tai kam jums disputuoti apie MAŠIACHĄ, kuris turi ateiti mums, žmogus jis ar dar kas?

IŠMINTINGI ŽMONĖS IŠ KARALIŠKOS SVITOS
Šiuo klausymu tu laimėjai disputą.

KARALIUS
Vis tiek atsakyk į brolio Pavlo klausymus.

NACHMANIDAS
MAŠIACHAS ateis ir bus paprastu žmogumi, gimusiu iš tėvo ir motinos, kaip mes. Jo giminės medis iš DOVIDO ir jo palikuonių, kaip parašyta: „Ir bus atžala iš šaknies IŠAJO“. O jei jis būtų gimęs iš „šventos dvasios“, kaip jus kalbate, jis ne būtų „iš šaknies IŠAJO“. Net jei išbūtų įsčiose moters iš jo palikuonių, jis nepaveldėtų karalystės, nes pagal TORĄ, dukterys ir jų palikuonys ne paveldi sosto, kada yra sūnus. O juk pas DOVIDĄ buvo sūnų. Jūsų Ješu yra ne Dovido palikuonis, ir todėl jis negali būti MAŠIACHU.

BROLIS PAVLO
Štai TEHELIM, kuriame parašyta: „Pasakė AŠEM valdovui mano: sėsk po dešinę ranką [...]“. - Kam, išskyrus patį Die-ą, galėjo DOVIDAS kalbėti „valdovui mano“? Ir kaip gali sedėti žmogus „Po dešinę Die-o“?

KARALIUS
Teisingai jis klausia! Jei MAŠIACHAS buvo paprastu žmogumi iš DOVIDO palikuonių traktuojant pažodžiui, DOVIDAS nebūtų kalbėjęs jam „valdove mano“. Jei pas mane butų sūnus, ar anūkas iš palikuonių mano, kuris valdytų visą pasaulį, aš nesakyčiau jam „valdove mano“. Norėčiau, kad jis man sakytų „valdove mano“ ir bučiuotų man ranką.

NACHMANIDAS
(Kreipiasi į brolį Pavlo)
Tu, ką tas JUDĖJŲ išminčius, kuris padarė šį atradimą ir dėl to pasikrikštijo, ir tu tas, kuris siūlo karaliui surinkti visus JUDĖJŲ išminčius, kad disputuotų remiantis tavo „atradimais? Juk ar negirdėjome šio klausymo iki šiol? Nerasite nei vieno šventiko, ar vaiko kuris, nebūtų uždavęs JUDĖJAMS šį klausymą! Juk tai labai senas klausymas... O atsakymas paprastas ir akivaizdus.

KARALIUS
Vis dėl to atsakyk.

NACHMANIDAS
Dabar išklausykite... DOVIDAS buvo psalmių kūrėjas, kuris kūrė psalmes ŠVENTUMO įkvėptas. Rašydavo jas todėl, kad LEVITAI jas galėtų dainuotų prieš DVIE-O aukurą. Jis pats jų nedainavo, nes tai jam uždrausta pagal TOROS įstatymą. Jis perduodavo psalmes LEVITAMS, kad jie jas dainuotų. Taip tiesiogiai pasakyta DIVREI AJAMIM. Todėl jis privalėjo kurti tokiu stiliumi, kad LEVITAI galėtų juos skaityti. Jei jis išsireikštų: „Pasakė AŠEMAS man, sėsk po dešinę... “ tai LEVITAI negalėtų jų skaityti, nes pats psalmės tekstas kalba apie Dovydą. LEVITUI dera sakyti taip: „Pasakė AŠEMAS valdovui mano, DOVIDUI, sėskis po dešine“, Aukščiausiasis pažada jį ginti SAVO DEŠINE, padėti jam nugalėti jo priešus. Taip ir buvo, nes „jis pakėlė ietį savo prieš aštuonis šimtus vyrus ir nukovė juos vienu kartu. “ Ar yra tarp tavo kariūnų, kuris galėtų savo jėga tai padaryti? O tai ir yra „ dešinioji AŠEMO“. Apie DOVIDĄ taip parašyta: „Dešinioji TAVO palaiko mane“. Taip pat parašyta: „Dešinioji AŠEMO kuria jėgą“. O apie mūsų mokytoją MOŠE, šlovingas jo atminimas, parašyta: „Kuris vedė MOŠE už dešinės rankos šlovinga ranka SAVO“. Ir jis pasakė nugalint faraoną: „ Dešnioji TAVO, AŠEM, nugali priešą“. TANACHE rasite daug vietų, kur pranašas kalba apie save trečiuoju asmeniu. Pavyzdžiui: „ Tada AŠEMAS pasiuntė JEROLOALĄ ir VARAKĄ, ir JEFFAJĄ, ir ŠMUELĮ,,, “, „Ir pasakė LAMECH žmonom savo: Paklausykite balso mano, žmonos LAMECHO“. Tiksliai taip kalba mūsų mokytojas MOŠE TOROJE. O kurdamas psalmes, Dovydas priverstas taip kalbėti, kaip jau paaiškinau. Ir te bus jums žinoma, kad psalmės buvo sudėtos ŠVENTU įkvėpimu. Jos kalba apie DOVIDĄ ir apie jo sūnų, kuris sės ant sosto po jo, apie MAŠIACHĄ. Tai, kas tik iš dalies išsipildė DOVIDUI, ir išsipildys MAŠIACHUI pilnai. VISAGALIS savo dešiniąją palaikė DOVIDĄ, taip jis įveikė supančius priešus. Kūrėjas padės MAŠIACHUI, kol paguldys visas tautas „prie kojų jo“, nes jie visi priešai jo. Priešai pavergia jį, jie neigia jo atėjimą ir valdžią, o kai kurie iš jų sukūrė sau kitą mesiją. Ši psalmę skirta dainuoti MIKDAŠE, tuo metu kai gyveno DOVIDAS, ir bus dainuojamos kai ateis MAŠIACHAS, sūnaus jo. psalmėje kalbama apie sostą DAVIDO ir jo karalystę.

BROLIS PAVLO
Kaip jis gali taip sakyti, kada jų pačių išminčiai kalba, kad kalba eina apie MAŠIACHĄ, čia dera suprasti viską pa žodžiui, kad jis sėdi po dešine ranka DIE-O. AGADOJE parašyta, kad ateinančiame pasaulyje VISAGALIS pasodins MAŠIACHĄ po savo dešinę ranką, o AVRAHAMĄ PO KAIRĘ...

NACHMANIDAS
Tai taip pat patvirtina mano išsakytą įdėją. Juk jau sakiau, kad kalba eina apie DAVIDĄ ir Mašiachą. Prašau perduokite man knygą, kuriąlaiko brolis Pavlo.
(Patarnuotojas perduoda knygą).
Žiūrėkite, Pavlo slepia tai kas čia parašyta. Juk AGADA šita ką kalba: „ateinančiame pasaulyje VISAGALIS pasodins MAŠIACHĄ po dešinę, o AVRAHAMĄ po kaire. Ir pas AVRAHAMO veidas persikreips iš pasipiktinimo, kodėl „sūnus sūnaus mano sėdi po dešine VISAGALIO, o aš po kaire? “  O VISAGALIS ramins, guos AVRAHAMĄ. Iš to suprantame, kad MAŠIACHAS ne DIE-AS, ir kad Ješu ne MAŠIACHAS. Nes jei jis būtų DIE-U, tai AVRAHAMAS nesigėdytų, ir veidas nepersikreiptų nuo to, kad DIE-UI duodama daugiau garbės, nei jam. Jis taip pat kalba: „sūnus sūnaus mano“, o ne „sūnus dukros“. Ješu nebuvo „sūnus sūnaus AVRAHAMO“, pagal jus. O tai kad vienas sėdi iš dešinės, kitas iš kairės sako, kad jie abu lygus, abu žmonės. Ir dar Ješu ne MAŠIACHAS, nes pasakyta „ateinančiame pasaulyje“, o išminčiai, tai pasakė penkis šimtmečius po Ješu mirties. Bet brolis Pavlo nutyli pradžią ir pabaigą, ir nesigėdi.

BROLIS PAVLO
MIDRAŠE parašyta: „Vaikščiosiu tarp jūsų“. Sulygina tai su karaliumi, kuris išėjo pasivaikščioti su savo dvariškiais į sodą. Dvariškiai visuomet stengėsi pasišalinti nuo karaliaus. „Ko slepiesi nuo manęs, juk mes lygus? “. Taip ateinančiame pasaulyje VISAGALIS keliaus su teisuoliais rojuje, o teisuoliai drebės prieš jį. VISGALIS pasakys: „Ko drebate prieš mane, juk aš kaip vienas iš jūsų! “ bet ar reiškia, kad nebus baimės prieš DIE-Ą? Ne, nes parašyta: „Busiu jūsų DIE-U, o jus busite Mano tauta“. Dėl to kad pasakyta „ juk Aš kaip vienas iš jūsų“, darome išvadą Jis pasivertė žmogumi, kaip ir jie.

NACHMANIDAS
Visa ką jis cituoja, kalba prieš jį. Juk tai turi įvykti ROJUJE. Ješu nevaikštinėjo su teisuoliais ROJUJE, būdamas žmogumi, o visa laiką bėgo nuo savo priešų ir persekiotojų. Ir iš tikro šis MIDRAŠAS yra alegorinis, taip pasakyta jo pradžioje. Jo esmė, kad teisuoliai, gyvenantis šiame regimajame pasaulyje, ne gali pasiekti pilnos pranašystės, ir negali pamatyti ŠVYTĖJIMO, kurį vadina Glorija (šlovė), apie tai kalba: „Aš atsiveriu jam ekstazės būsenoje“. Net MOŠE, šlovė jo atminimui, pradiniame periode, kada gaudavo Kūrėjas atsiverdavo jo sąmonei, budavo apimtas baimės, nes pasakyta: „MOŠE uždengė veidą savo, nes bijojo pažiūrėt į Die-ą“. Bet ateinančiame pasaulyje jų siela bus laisva nuo bet kokios nuodėmės ir bet kokios šlykštybės, ir jie galės žiūrėti į ŠVYTĖJIMĄ  JO ŠLOVĖS, kaip mūsų mokytojas MOŠE, apie kurį pasakyta: „Ir kalbėjo AŠEMAS su MOŠE veidas prieš veidą, kaip kalba kas nors su draugu savo“. Bet juk DIE-AS na tapo žmogumi kalbėdamas su MIŠE. Mūsų mokytojų, alegorinuose pasakojimuose, tai - įprastas išsireiškimas, pavyzdžiui: „Jei įvykdysi mano prievoles, tu prilygsi MAN“.  Taip kalba ir raštas: „Ir būsite kaip AŠEMAS, žinančiu gerą ir blogą“. Ar: „Ir pasakė AŠEMAS VISAGALIS, štai žmogus tapo, kaip vienas iš mūsų... “, ar: „Ir bus pats silpniausias tomis dienomis, kaip DOVID, o namai DOVIDO bus kaip DIE-O. Bet tai nereiškia, kad jie bus lygus jam. Jie netapo dėl to diev-ais ir pusdieviais.

BROLIS PAVLO
BEREŠIT RABA pasakyta, kad sakinyje: „Dvasia AŠEMO sklandė virš vandenų“. „Dvasia AŠEMO“, turi omenyje dvasia MAŠIACHO. Iš to darome išvadą, kad jis ne žmogus, jis Die-as.

NACHMANIDAS
Vargas tam, kuris nieko nežino ir laiko save mokslininku ir eruditu. Ten juk dar pasakyta: „Dvasia AŠEMO tai dvasia pirmojo žmogaus. “ Bet ar turėjo omenyje, kad jis (ADOMAS) DIE-AS? Bet tas kas nesigaudo knygose, ir nežino kas yra parašyta aukščiau ir žemiau, iškraipo gyvus DIEVO žodžius. Juk pasakojimas, kuris kalba, kad „dvasia AŠEMO“ aiškina apie būsimas civilizacijas. Raštas čia užsimena apie ateitį. „Žemė buvo be veido“, tai Babilonas, nes pasakyta: „Aš mačiau žemę, ir štai ji be veido“. Ir „chaosas“, - tai Midija, nes parašyta: „Ir jie pabiro skubėdami atvesti Amaną“. Ir „tamsa“, - tai Graikija, kuri savo dekretais tamsino ISRAELĮ. „Virš veido bedugnės“, - tai niekinga karalystė EDOMO. O „DVASIA AŠEMO“, - tai siela MAŠIACHO. Kas paskatins jį ateiti? „Virš vandenų“, - dėka atgailos, kuri sulyginama su vandeniu. MIDRAŠAS mini keturias karalystes, ketvirta Roma, o po jos ateis „dvasia AŠEMO“. Kaip pasakyta apie BECALELĮ; „Ir AŠ pripildžiau jį dvasia AŠEMO, protu, ir gudrumu ir visokiu amatu. “ Ar kaip pasakyta apie JEOŠUA: „O JEOŠUA, sūnus NUNO, prisipildė dvasia išminties... “ iš čia darome išvadą, kad kalba eina apie MAŠIACHĄ, kuris bus po ketvirtos karalystės. Tai pasakiau, tik todėl, nes norėjau parodyti, kad Pavlo nemoka skaityti knygos, kurią cituoja...
(Atsistoja karalius ir visi atsistoja. Visi skirstosi)

ANTRAS VEIKSMAS
(Karaliaus rūmai. Karalius sėdi soste. Prieš jį stovi Nachmanidas.)

KARALIUS
Tu gerai moki kalbėti. Šito meno mes turime mokintis iš tavęs. Aš noriu, kad disputas būtų nutrauktas. Tu teisingai, pasakei, kad nėra prasmės tau su mumis diskutuoti. Pirmą kartą savo gyvenime, matau žmogų, kuris iš esmės būtų neteisus, ir taip gerai mokėtų argumentuoti savo teiginius, taip kaip tu darai. Gali būti ramus, tavęs niekas neskriaus. Gali keliauti iš Barselonos namo.

NACHMANIDAS
Dėkoju, mano valdove. Melsuos, prašysiu Kūrėjo, kad prailgintų jūsų dienas ir kad klestėtų jūsų karalystė.
(Nachmanidas nusilenkia ir iešeina. Karališkų rūmų kieme Nachmanidas atsikvepia ramiau. Kelias minutęs mąsto apie tai kas nutiko šiandien. Kieme pasirodo keli didikai. Jie nepastebi Nachmanido. Karštai diskutuoja apie įvykusį disputa.).

RAIMUND de PENAFORTE
Karalius išreiškė norą nuvyktį į sinagogą. Jis nori asmeniškai pateikti judėjų bendruomenei įrodymus, kad Ješu yra MAŠIACHAS. Niekas nedrys prieštarauti Ispanijos karaliui. Mūsų karalius puikus filosofijos meistras, venuoliai jį mokino nuo vaikystės, kaip paaiškinti, tai ko protas negali paaiškinti, taip, kad išeitu viskas logiškai.

PJERO BEREGA
O jei ten bus tas maestro Nach... Disas... nach... Velniai rautų, pamiršau, kaip jis ten vadinasi. Velnias jam padovanojo puikų liežuvį. Su tokia iškalbą jis žemę aukštun kojomis apversti gali, jis gali sugriauti filosofinius įrodymus.

DŽILES SARAGONIETIS
Judėjai, ką jie išmano apie filosofiją. Bet karalius išmintingas, šitokią galimybė numatė, todėl judėjų maestro išsiuntė namo, į Toledo.
(Didikai palieka kiemą, Nachmanidas taip pat skubiu žingsniu išeina.)

TREČIAS VIEKSMAS
(Šabas. Sinagogoje vyksta šacharit malda. Toros skaitymo metu, į sinagoga įeina šauklys ir įsako visiems pasiruošti sutikti Ispanijos karalių. Pro duris įžygiuoja kareiviai. Po jų eina karininkai, šventikai, karališka svita ir karalius. Kyla sąmyšis. Po keliolika minučių minia nurimsta. Puse valandos tauškė pastoriai laupsindami karalių ir savo tikėjimą. Galų gale buvo duotas leidimas kalbėti pačiam karaliui)

KARALIUS
Noriu įrodyti jums, judėjai, kad Ješu – tai MAŲIACHAS. Turiu idėjų, kurios yra vaisius gilių apmastymų...

NACHMANIDAS
(Išeina iš minios tarpo ir atsistoja priešais karalių).
Žodžiai, valdovo mūsų, yra garbingi, nepakartojami ir šlovingi, nes jie kyla iš garbingos asmenybės, nepakartojamos ir šlovingos, kuriai nėra lygių visame pasaulyje! Bet negaliu pasakyti, kad jie teisingi. Nes pas mane yra įtikinami įrodymai, aiškūs kaip saulė, kad tiesa ne tokia, kaip jis kalba. Bet ginčytis su juo nedera. Pasakysiu, kad nesuprantu vieno: kaip karalius tikina mus patikėti, kad Ješu – tai MAŠIACHAS, pats Ješu tikino mūsų protėvius ir niekas juo nepatikėjo. Jie visiškai atmetė jo argumentus. O juk Ješu galėjo įrodyti savo teisybę geriau nei karalius, jei jis pagal jus, buvo DIE-U. Ir jei protėviai mūsų, kurie matė ir žinojo jį, neklausė Ješu, tai kaip galime klausyti karaliaus, kuris žino apie jį tik iš nuogirdų nuo žmonių, nežinojusių jo, ir net nebuvusiu jo šalyje. O mūsų protėviai žino ir pasakoja apie jį, tai koks jis buvo ištikrųjų? Juk mes matėme jį ir pažinojome jį nuo pat jo kudikystės. Juk mes puikiai žinojome, kaip jis mokėsi, kokias kvailystes ir pokštus krėtė būdamas paauglys, kaip jis elgėsi subrendęs, net buvo išmestas iš mokyklos už nepažangumą ir blogą elgesį.

RAIMUND de PENAFORTE
Ješu buvo žmogus, bet jis Die-vo sūnus, todėl jis taip pat tarsi die-vas.

NACHMANIDAS
Tanache visi ISRAELIO palikuonys vadinami VISAGALIO, DIE-VO vaikais. Tu gali drąsiai, nesigėdindamas pasakyti, kad aš, ar bet kuris kitas judėjas yra Die-vo sūnus. Ir tai bus tiesa. Ar dėl to, tu manai, kad aš, ar bet kuris kitas judėjas yra die-vas? Apsaugok Visagali nuo tokios beprotybės.

RAIMUND de PENAFORTE
Tu nesi Die-vas. Tik Ješu. Nes yra trejybė, kuri sudaro vienį... Ir tu pats su šia idėja sutikai, kai kalbėjeisi su broliu Pavlo Grenadoje.

NACHMANIDAS
Išgirskite mano balsą, Jeudėjai ir kitų tautų atstovai! Brolis Pavlo paklausė Geronoje, ar tikiu trejybe. Paklausiau jo: „Kas yra trejybė? Trys materialūs kūnai, kaip žmonių, kurie yra dievybės? “ Jis atsakė: „ne“. „Kas tai, trys nematerialūs daiktai, kaip sielos ar angelai? “ Jis atsakė: „ne“. „Tada gal tai kažkoks vienas daiktas sudarytas iš trijų, kaip fiziniai kūnai, kurie susideda iš keturių elementų? “ Jis atsakė: „ne“. „Tada kas tai- trejybė? “ Jis pasakė: „Išmintis, Valia, Galybė“. Pasakiau: sutinku, kad AŠEMAS Išmintingas, o ne atvirkščiai - neprotingas, kad JIS turi Valią, bet ne nevalingas, kad JIS Galingas, o ne silpnas. Bet žodis trejybė čia visiškai netinka, nes Išmintis Kūrėjo nėra akcidentas, nes JIS ir JO Išmintis – VIENAS; JIS ir JO Valia- VIENAS; JIS ir JO Galybė- VIENAS. Net jei tai būtų trys akcidentai JAME, vis tiek trejybė ne Pačiame KŪRĖJUJE.

KARALIUS
Pateiksiu paprastą pavyzdį, iš kurio tu suprasi, kad yra dalykai, kurie susideda iš trijų akcidentų, bet sudaro vieną objektą. Vynas turi tris savybes: spalvą, skonį ir kvapą. Nežiūrint į tai jis vienas.

NACHMANIDAS
Šiuos pamąstymus tau ibruko klystantys filosofai. Atleisk valdove, bet šis pavizdys absoliutus absurdas, nes raudona spalva, skonis ir kvapas vyne – skirtingos savybės, sutinkamos viena be kitos. Nes būna raudonų ir baltų vynų ar kitų spalvų. Tą patį galima pasakyti ir apie skonį, ir apie kvapą. Tuo labiau, nei raudona spalva, nei skonis, nei kvapas nėra vynas. Tik tai kas užpildo indą, jo substancija yra pats vynas. Tai kūnas, turintis tris skirtingus akcidentus, kuriuose nėra vieningumo. Šios logigos negalima pritaikyti Kūrėjui. Jei galvosime atvirkščiai, tada suskaičiuosime ketvertuką, nes Pati Dievybė, JO Išmintis, JO Valia, JO Galybė, suma - keturi. Ir dar turite kalbėti apie penkiukę, nes JIS taip pat GYVAS, turintis gyvenimą taip pat kaip ir Išmintį. Vadinasi JO apibrėžimas turi būti platesnis: Gyvas, Išmintingas, Valingas, Galingas ir Pati Dievybė – penki! Tai akivaizdus absurdas. Jūsų tikėjimas trejybę, neturi net filosofinio pagrindo, ir remiantis logika, yra papraščiausia klaida ir užsispyrimas. Neturite jėgų prisipažinti, kad klystate.

BROLIS PAVLO
Aš tiki Absoliučiu Vieniu, bet nežiūrint į tai jame yra trejybė, tai labai gili įdėja, kad net angelai ir archangelai jos nežino.

NACHMANIDAS
Tu vėl pasakei kvailybę. Juk aišku, kad niekas netiki tuo ko nežino. Darome išvada, kad angelai ir archangelai netiki trejybe!
O JUDĖJAI žino kuo tiki, nes mes gavome ŽINOJIMĄ, prie Sinajau kalno. Ir iki šių dienų išlikome ištikimi šiam žinojimui.
O tuo, kuo tikite jūs nežino, net angelai, nei tuo labiau jus patys nežinote ir nesuprantate, nes jūsų tikėjimą, kažkada sugalvojo nedidelė žmonių sekta, o graikų ir romėnų stabmeldžiams tai patiko.

KARALIAUS DIDIKAI IR ŠVENTIKAI
Pavlo, nekalbėk daugiau… Tu darai gėda...
(Atsistoja karalius ir atsista visi. Karalius ir jo palyda išeina. Judėjai tęsią maldą. Skaito TORĄ. Po to meldžiasi MUSAFĄ).

KETVIRTAS VEIKSMAS
(Karaliaus rūmų salė. Karalius kalbasi su Nachmanidu.)
KARALIUS
Tu išmintingas vyras. Daug minčių, ir sumaišties sukėlė tavo žodžiai Ispanų tautoje. Apmasčiau tavo žodžius, todėl... Grįžk į savo miestą su taika.

NACHMANIDAS
Ačiū, mano valdove, už žodžius, kurie yra malonesni už visus patirtus malonumus.

KARALIUS
Įsakiau išskirti iš karališko iždo tau trys šimtus auksinių dinarų, kelionės išlaidoms padengti. Pinigai jau paruošti, iždo valdytojas parašys dokumentą, tada galėsi keliauti su taika į namus.

NACHMANIDAS
Dėkoju tau už dosnumą, mano valdove. Linkiu, kad tau Kūrėjas atlygintų tūkstantį kartų už gerumą kurį man padarei. Prašau, Kad Visagalis sutiprintu tavo karalystę ir prailgintų tavo dienas.

KARALIUS
Omen...
(Nachmanidas nusilenkia karalius ir išeina).