apie dėkingumą

Dievui ačiū užu „Spraitą“,
už Spartaką dėkui.
Dar dėkoju už kaimyno šunį,
keliantį kas rytą.

Neužmiršiu būt dėkingas:
svečias nesivalo savo batų,
o kačiukas prisistato,
it netekęs Ingos.

Dar dėkoju už tą šieną,
kur randu parkritęs. Dūkstu.
Vis minkščiau nei tikis vienas
plebėju atgimęs lūkestis.