Rytas (arba kaip aš atsikėliau ir skaniai pavalgiau)

Prabundu išpiltas šalto prakaito. Košmarai, jie man neduoda miegoti. Bet jau ankstyvas rytas, pats laikas keltis. Atsmaukiu užuolaidas, už lango - aušra. Įkvėpiu gryno oro ir jaučiu kaip vėdinasi plaučiai. Padarau keletą baleto žingsniukų, o po to užsidedu triusikus. Taip geriau. Ranka švelniai perbraukiu per plaukus - kokie jie susiriebalavę ir sulipę, fui!
Einu dušan. Neskubėdamas nusirengiu ir įlipu į dušo kabiną. Pasuku kranelį ir laukiu. Taip! Krapt, krapt! Krapt! Krapt, krapt, krapt, krakrakrakra, tšrrrrrrrrrrrrrrrrrrrr, pššššššššššššššš! Vanduo liečia mano kūną, nuplaudamas susapnuotų košmarų nuodėmės (kitų nuodėmių aš neturiu, esu skaistus kaip morka). Sušlapo galva, pats laikas pasinaudoti šampūnu. Ant šampūno buteliuko priklijuota etiketė, kurioje parašyta, jog jis universalus. "Aha, dabar aš būsiu universalus karys! Arba universalinė parduotuvė... " - susimąsčiau. Ir štai išspaudžiau šampūno šlakelį sau į delną, kaip gražiai jis pradėjo tekėti mano delno raukšlėmis. Štai jis teka mano gyvybės linija, plauna ją nuo ligų. Štai jis truputėlį išteka iš delno ir nukrenta ant pimpalo. Taigi pradedu šampūnuoti galvą. Šampūnas palietė pirmąjį plaukelį - ir lauke pražydo gėlės. Antrą plaukelį - ir vėlei sužydėjo vyšnios. Trečią plaukelį - ir net saulutė šviečia! Ketvirtą plaukelį - ir dangus vėl žydras, žydras! Penktą plaukelį - ir maža mergaitė važinėja dviratuku po gražų parkelį... Šeštą plaukelį - ir moksleivis padeda senai močiutei pereiti per gatvę... Vaizduotėje nuspaudžiu "FW" mygtuką ir sulėtinas kinas virsta pagreitintu kinu.
Taigi, išlipu iš dušo. Švarus, žvalus, gaivus ir kvepiantis įvairiausiais augalėliais!
Apsirengiu švariais rūbais. Štai gražūs apatiniai - juostelė tarp sėdmenų pasislepia, priekis toks visai permatomas, net gėda pasidaro. Štai marškiniai - languoti... Tie langeliai, kaip mano dienos: vienos ryškesnės, didesnės... O kitos tokios nusususios pilkos spalvos, tokios mažos... Štai kelnės - šiltos, truputėlį aptrintos, kaip mano širdis... jau nebejauna, jau išdavystės paragavusi. Štai švarios kojinės - turbūt vienas iš tų dalykų, kuris nueina veltui. Neužilgo vėl smirdės ir jas teks pakeisti.
Einu virtuvėn. O taip, manęs laukia pusryčiai! "Kaip gardžiai kvepia, mama, ką gi man šiandien tokio įspūdingo paruošei? " - mintyse klausiu savęs. Iš kvapo suprantu, kad ant stalo guli vištiena su ryžiais, marinuoti grybukai, silkė, trijų rūšių prancūziškas sūris, Baron d'Arignac muskatinis vynas, pusiau saldus, šviesusis... Įvairūs vaisiai, ką tik iškepta kaimiška duona ir tie nuostabūs prieskoniai - istorinis palikimas nuo 12 kartos prosenelio pirato, užgrobusio indijos laivą su prieskoniais... Ech!
Įžengiu į virtuvę nespėdamas valytis seilių. Ant stalo - arbatos puodelis ir pora sumuštinių...