Rytas su.tema ["Šokėjos tamsoje" motyvais]

O kaip ji šoka!
Kojų kaladėlėm
Užkaukšėdama muziką
Plevena šilko rankovėm.

Tada tūkstantis gervių
Nuo ryto paklodžių pakyla,
Užplaka saulę sparnais,
Amžiną tamsą atmerkdamos...

Kai ji šoka.
_____________________________

Ji delnuos vandenį neša.
Ir jos pirštai tokie...
Į saujas sulipę.
Nė lašo ramybės
Nepameta.

Ji sustoja,
Prie dubens pasilenkus.
Lyg vėduoklės saujos prasiskleidžia,
Išlašina krištolo atspindį.

Ji nušypso
Ir smilių įmerkus
Kreivą liniją brėžia.

Vandens ratiluos
Įsisupa nerimo veidas,
Keistu tylumu aptaško.

O ji semia, vis semia,
Ant savęs pildama,
Vandens kvapą
Užmerktom akim geria.

Nusisuka,
Rūbą pametus,
Braukia šukom per plaukus,
Ir liūdesio srovės
Pečiais užmarštin nurieda.

Ji pakyla,
Rankas sukabinus,
Blakstienų užuolaidas skleidžia,
Miegus iš sapnų išlukštendama.

Pramankština vyrius
Ir pranyksta geltonam šilke.

O jis stebi...
Nupučia dulkes,
Skaudančią nugarą
Į duris atremdamas.

Nusikosi
(Per garsiai)
Ir nagais, nagais stygas drasko.

Tada ji pasilenkia
Ir prie kojų
Medžio kaladėles rišasi.

Atsistoja ryžtingai
Ir kulnais, kulnais grindis tranko.
Kvatoja, galvą atvertus...
Užkaukšėdama lemtį.

Tada tūkstantis gervių
Nuo ryto paklodžių pakyla,
Užplaka saulę sparnais,
Amžiną tamsą atmerkdamos.

Ir ji šoka.