ilgesys

baltą erškėčių mišką
į širdį Dievui
                  pasėjau.

skersgatviais skersvėjai
trykšta, -
gyvu geltonu užuovėjos
vandeniu
                  lieja...

ledą basa šuliny
išstovėjau,
kojas suklupdžiusi keliais,
užžėlusią
širdį
(žilą)
                  akėjau;

krykštavo  pustoniais
žemės žievėj
sausvėjų pustomi,
traiškomi
rėčiai
                  skaudėjo
lysvių pirmykščių
sėklų vėsa.

ryto nakty bedugne,
kniūbščia šarmota
        rasa
                    nubyrėjau.
tykiai užuovėjoj
gyvu
      geltonu
                    virvėjau.
tarsi iš rūbų
pati
iš savęs
(arčiau)
išsinėriau

daigu nulaužtu dabar

vakar
baltu atleistu
erškėčiu žydėjau.

dygstantį kraujo
krikštą, keršto klaidom, -
(plyšta)
anglim po kaklu -
kelio galu,
Dievą tavy
                  įžiūrėjau:

su
išplėštu lapu -
Dievas - tu.






odium, dabar supratai?