Trumpas dialogas

Ji:
Tu blogas. Tu mano akyse piktadarys. Mane išvarei, kai neturėjau kur eiti. Kenkei man. Griovei mano karjerą. Net dabar kišiesi į asmeninius reikalus. Rašinėji laiškus, kurių nesuprantu ir nenoriu suprasti. Atstok nuo manęs. Neskambink man. Nerašyk man. Nekalbėk man jokių žodžių. Aš nenoriu girdėti. Aš nenoriu tavęs suprasti. Aš negirdžiu ir nesuprantu tavęs. Aš labai įskaudinta ir pykstu. Niekada neatleisiu. Tave niekinu ir šlykščiuosi. Atstok nuo manęs.
Jis:
Apmasčiau tavo žodžius. Suprantutave, tu sensti ir ši realybė skaudina tave. Tu gyveni susikurtame pasaulyje ir visus aplinkui kaltini dėl savo bėdų. Tai tavo problema. Nes nenori prisipažinti, kad dėl savo problemų esi pati kalta. Išsigalvoji Kraniauską, kaltini, kad kažkokie mistiniai asmenys trugdo tau ramiai gyventi. O iš tikrųjų tu pati juos užsipuoli. Elgiesi neetiškai. Tu mane iškeikei baisiais žodžiais jau ne pirmą kartą. Aš tave pažystu. Pats sau sakau, kad laikyčiausi nuo tavęs kuo toliau. Net jei tu laikinai ir pradedi kalbėti mandagiai, iš patirimo žinau: tai laikina. Jei vėl kas nors nepatiks ir ji keiksisi kaip girtas vėžikas. Deja panele, reikia daugiau dėmesio skirti savo pačios elgesio korekcijai. Žiūriu į tave kaip į sergančią vargšelę. Man nuoširdžiai gaila tavęs. Tuo pačiu sunku suvaldyti apmaudą, nes daug kartų įskaudinai mane be priežasties. Tik dabar suprantu, kokia tu trapi ir kokia esi vargšė. Bet pykstu, kad pati nesigydai. Traumą kurią gavaivaikystėje reikia gydyti. Tau neužkalnų 30 metų. Turi sukurtišeimą. Tad kodėl su visais pykstiesi. Nerandi draugių bendrabutyje, mokykloje. Kodėl? Kodėl visus itarinėji, kad jie susikalbėjo prieš tave su įsivaizduojamu Kraniausku? Kodėl gadini sau gyvenimą? Juk taip nesunku su kitais sutarti. Paranoja griauna tavo gerą buvima visuomenėje. Prašau, atrkeipk į tai dėmesį. Kreipkis į gydytoją. Panorėk atsikratyti paranojiško požiūrio į visus žmones. Nustok įtarinėti. Pabandyk mylėti kitus žmones. Pabandyk mylėti mokinius. Tu juk jų nekenti, tu jų bijai, tu juos įtarinėji. Tai parodo, kad problema ne su jais. Būk gera, pagailėk savęs. Mylėk kitus žmones. Nekeik savo artimų, nes aš niekada nepamiršau, kaip tu mane keikei, ir niekada to nepamiršiu. Todėl man norisi pabėgti nuo tavęs toli, į kitą valstybę. tau jau 30 metų. Susiimk ir pakeisk savo negatyvų požiūrį į kitus žmones. Pykdamasi su žmonėmis tik sau kenki. O kiti galovja, kad esi durnė. Ir nuo to nepabėgsi. Mokinkis mylėti. Vargšele tu. Gaila tavęs.
Ji:
Aš tavęs negirdžiu. Tarp mūsų siena, į kuria atsitrenkia visi tavo žodžiai. Aš mirusi tau.
Jis:
Tu mirusi visiems. O galėtum gyventi. Jei tik panorėtum. Laimingą, pilnavertį gyvenimą.
Ji:
Atstok. Nesuprantu ko iš manęs nori. Nekenčiu tavęs, atstok.
Jis:
Noriu, kad pasirinktum gyvenimą.