Stiklinių akių žvilgsniai

Vėl gitaros stygomis
Pasmaugiu
Tviskančią kambario tylą...

Nesuskaičiuojamą begalę kartų
Apsivertęs savo nepatogiame karste
Grimstu i savąją riekę košmaro...

Į lubas atsitrenkęs
Skausmas iš liūdesiu pulsuojančios
Širdies...
O man juk sakė:
"Tau niekad Neskaudės"...
Ša!
Kas ten verkia?
Cirko beždžionėlė,
Su apdeginta uodega...
Ją irgi paliko.
Tik ne viltis, o cirkas...
Saulėgražų lukštai -
Jie vieni..
Kaip ir Ji,
Kaip ir tas kvailys,
Kurį meilė akmirkai prikėlė,
Nustot žudytis
Savo paties sumautam gyvenime...

Braškantis sniegas, vėl liūdesio danguj.
Užgesęs fontanas, šiltam pavasario lietuj.
Kambario tamsa
Pilna vaikiškų lėlių.
Jos stiklinėmis akimis žvelgia,
Į žingsnius, dingusius
Žiemos lietuj.
Antrame aukšte...
Mano širdy....