Lietvamzdžiais nuteka mintys,
atsiriša batų raišteliai,
lietus užsilipęs ant stogo
žodžius į gatvę beria.
Galvoj suaižėja plutos,
nuvysta rugiagėlių akys.
Ir plauna kelius ir delnus,
ir praskrenda paikos gervės.
Mergaitė su druskine rankoj
po gatvę vaiko vorus,
nuo ryto įsitempia tvoros,
diena žada kelti vartus.
Susirenka kiemo kaimynai,
užsiriša batų raiščius
ir pažiūrėję į dangų
išpranašauja karščius.