Q
- Kelias, kuriuo ėjai,
baigėsi, o tu vis eini – kur?
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Vieną gražų pavasario rytą, vienoje apylinkėje, visi akmenys,
gulėję ant Žemės paviršiaus, pakilo ir
sutūpė, kaip kregždės,
ant tvorų, ant medžių šakų, ant palangių, stogų, o
pavakary, nusileido ant žemės ten, kur gulėję.
Žmonės, kurie gyveno toje apylinkėje, ir kurie svečiavosi tuo metu,
ilgai negalėjo to nutikimo pamiršti, todėl, kiekvieną pavasarį pradėjo laukti, ir stebėti akmenis, bet akmenys, daugiau niekada šitaip nesielgė;
ir niekas negalėjo suprasti, ką tai galėtų reiškia.
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Mirė tėvas – jo kelionė baigta.
Visi miršta – kito kelio nėra.
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -