Laikas

Duris užvėrus laikas nesustoja
Ir pražūties plačiais sparnais
Kažkur už lango tyliai suplasnoja
Užsupdams tylinčius ir staugiančius keiksmais

Tik tu ramus už lango drimbant snaigėms
Svajoji ir skini nakty margus sapnus
Paukščius palydi sutinki klajojančius padangėm
Ir atiduodi arklą kaip kadais žaislus

Pavargęs kelyje sekundę šokantiems pavydi
Atminęs prarastus kadais draugus rimtus
Po to akimirkai nuščiuvę šokantys tave palydi
Į duobę žemėj tardami kad tai dangus