Vingrių gt. blues (iš VLN blue)

Ingutė buvo moteris, kuriai
Visai negalima skubėti, nes
Krūtinė jos, ypač jeigu be liemenėlės,
Labai dažnai ant posūkio užnešdavo
Į kairę, nesvarbu,
Kur reikdavo Ingutei, net jeigu atgal.
Tada ji skambindavo Valentinui,
Operui PK, ir eidavo su juo į lovą.
Sakė
O ką galiu su savimi daryti?
Užneša į kairę ir gana. Tu, Valia,
Bespontovas visiškai esi. Kodėl
Tu niekad neturi nė cento, būtumei
Turtingas, tai galėtume ką nors paveikti,
O dabar net gėda kam nors pasakyt,
Dar pagalvos,
Kad nerimta esu, gal kokia kekšė,
Galėčiau aš tada su tavimi kaip su žmogum -
Už pinigus - tai ne.
Arba, jei būtum tu turtingas, tai
Pasidaryčiau aš sau subinę, žinai,
Kaip man prie papų tiktų!
O tada
Galėčiau tą su Aston Martin pasigauti
Už bybelio ir šiek tiek pasivedžioti iš paskos.
Bet tau tai kas, tau tik kad malonumas,
O juk man
To gero ant kiekvieno kampo kiek tik nori siūlo.
Beširdis, Valentinai, tu. Davai, varyk,
Kol neprašvito lauk, nes negaliu žiūrėti,
Juk ir vėl
Užmigsiu abiem rankomis tave
Apsikabinus.



Reaguodamas į publikos pageidavimą, kad būtų atskleista krūtų ir užnešimo tema, neapsiribojama seniu ir jo gestais, dainuoju jumims šį jausmingą Vilniaus striptizbarių gatvės bliuzą apie tikrą meilę.