man šešiolika

man tik šešiolika
nes per penkis metus aš tau nenupirkau nė vieno torto
ir šampanu nesvaiginau tavęs naujųjų proga

o kartais rodos
buvo -
plėšau sąsiuvinius
barstydamas lapus į kairę
ir į dešinę

dar rodos buvo trys pavasariai
bei net septynios žiemos
mūsų alkiui

augančiam kieme
aštuoniasdešimtmečiui visažiniui krūmui
gimusiam be nieko

dabar su rūbais
draskančiais šakas

ir ašaroms
taip pat kieme
suvarstytoms ant virvės -
išspjautoms

nes man šešiolika -
dar neišmokau jų nuryti
po tavęs