Iš šeimos gyvenimo...

Suskerdėjusiais pirštais ji vijosi jo kvapą-moteriška magnolijų aromatą, ant vyriško, žeidžiančio kūno. Bepigu... Nepasivijo, nes jis perdaug greitai bėgo nuo savo problemų, kartu su laikrodžio rodykle šokinėjo nuo dvyliktos iki pirmos, nuo pirmos iki antros ir taip be pabaigos-juk net ir gyvenimas turi pabaigą-netvarka čia.
Sausio 13-ąją jos gatvėje buvo ramu. Užmirštoje gatvėje net neplevesavo vėliava-užmiršo ir ją tuščiame, prašvinkusiame rusyje-vistiek niekas nešvenčia, vistiek kaimas tuščias. Ji skaitė savo vaikystės dienoraštį, kur buvo įklijuotas lapukas, išskridęs iš jos poliklinikos kortelės. Lapukas, visam gyvenimui pakeitęs jos pasaulėžiūrą, lapukas, pareiškęs jai, kad ji ne tokia kaip visi, kad ji visą gyvenima bus kitokia-akla ir parsidavusi už norą būti pasaulio dalimi-ji invalidė. Iki penkiu metu Marta nesuprato ką reiškia šis žodis-žinojo tik vieną-ji jau perdaug didelė sedėti vežymėlyje, jai jau atsibodo. Tik nepaklusnios kojos pynėsi ir neleido jai atsistoti. kojos, tokios pat keistos kaip ir tas užrašas lapelio viršuje "paralyžius". "paralyžius", ak, kaip gražiai skamba šitas žodis, velniškai panašu į Paryžių, o ji taip norėjo ten... Norėjo nugrimzti į tas nuotraukas, kurias jai kadaise padovanojo mamutė, dar prieš mirtį, dar prieš išeinant ganyti avelių danguje-sako, ten didelės kaimenės pasiklydusios...


Vasario 25

Ji guli kraujo klane... Tėvas ir vėl buvo girtas, ir  vėl mušėsi. Gerklė pasruvusi maloniu  kraujo skoniu, kaip visada, skanu, bet skauda ryti, o dar ir dusina. Tėvas ir vėl supyko ant jos, es jos vežimėlis negalėjo pravažiuoti per pūsnis-perdaug neiveikiamos jos pasirodė-bepigu jam, ilgom gandro kojom klampoti pas kaimyną, tik va, sutemus linguodamas pareina, matyt dėl šalčio. Šildytis tai reikia.
Marta guli ir dreba. Nebejaučia ir dešinės rankos. Vienintele kaire dar bando prasibraut iki vežimėlio, tik spyris galvon ir aidas tarp keturių sienų-pasiklydęs, besiplaikstantis aidas tarp keturių sienų. Paskutiniai įkvėpti prasmirdusio spiritu oro kvapai ir paskutinis šūksnis "tėvėli nemušk"-ji jau atsitrenkė į sieną. Nuo vieno smūgio ji prarado samonę, o paskutinis žodis ja užmušė. Pagaliau pas mamutę, pagaliau išgirsiu pasaką...

Vasario 27

Tėvas kažkur dingęs-matyt pas kaimynus geria. Laidotuvės. Žmoniu nedaug-mažas karstukas, sukaltas iš nukirstos pušies ir dar mažesnis nebegyvas, permelęs kūnelis jame-sako, kad gražiai atrodė. Ir kojytes tokios gyvos ir rankutės gražiai-pamaldžiai sudėtos. davatkoms bus apkalbų. Tegul džiaugias-dar viena troba bus užkeikta. Reiktų pakasti, bet pusnys perdaug didelės-neverta, dar sušals, išnešim į prieangį, gal tvaiko nebus...


Vasario 29


Valstiečiu naujienos skelbia "rastas pasikoręs Tadas Tamošiūnas". Matyt neiškentė tyrimo, o gal pagaliau su sąžine pabendravo. Na ka, dar vienos šeimos saga baigta. O graži kažkada šeimyna buvo-ji pyragėlius kepė, jis jos pilvuką glostė.