1
Atleidžiantis
Klydau,
Klupau.
Po akimirkos atsitokėjęs verkiau.
Iškentęs bausmę toliau ėjau.
Suprantu, kad daug kartų atleido.
Nežinau, kodėl, dėl ko, bet dar alsuoja
Kūnas blyškia liepsna nešdamas. Veido
Nesimato, nes vargas ir akla agresija
Vagojo lauką.
Žildino plauką,
O ten rami rimtis,
O gal mirtis.
Bet laikina ši bausmė.
Nutyli, nes pasimetė prasmė.
2
Atleidžianti
Draudžiama vogti, bet menkniekius,
Dėl kurių kiti nesuka galvos.
Tai aksioma smerkianati nuotykius
Paikus, dėl to daugelis neteko galvos.
Ne pasisavinę adatą, kartais nesustoja
Ir baigia vežimu.
Gaila, kad godus gyvenimą aukoja
Už saują džiaugsmų.
Atleisk prašau. Daug kartų
Kritau, nes neatsargiai mąsčiau.
Gal pavyks sutarti ir kurti kartu
Sienas, stogą, jaukumą. Karščiau
Degs akys, bet ne pykti,
O supratingumas intymumą kurstis.
3
Lojalus
Pasirengęs žūti, bet būčiau
Dėkingas jei karui pasibaigus
Siela liktų švari. Mačiau
Kaip oriai vilioja į duobę. Baugus
Sapnas, bet pabusiu tik po
Sprendimo. Vargsta žmonių aibė.
Ir aš šios aibės dalis, nors prigimtis
Dvilypė. Priklausomybė neapibrėžta.
Todėl laivė žybčioja prieš kiekvieną
Žingsnį, leidžia pasirinkti į kurią
Pusę kreipti mintis. Nei viena siena
Neatsilaiko prieš tikrą norą.
Todėl tikiu, kad galiu būti laimingas,
Bet kokioje situacijoje.
4
Lojali
Kančios metas. Pavojingos uolos
Apsupo likutį. Bando sutraiškyti,
Bet to niekada nebus. Rūpestingos
Rankos sukūrė ir neleis pražūti.
Šio pasaulio priežasčiai.
Malonūs priešo pančiai.
Bet galas aiškus – tuštybė,
Todėl protingas – saugos gyvybę.
Prieš akis du keliai,
Nėra kitos opcijos.
Rinkis gyvenimą, brangūs vaikeliai,
Nebijokite šios operacijos –
Tikiu, kad tai teisingas
Požiūris ir pasirinkimas.