mano tyla

šerkšno soduose
neregys tyliai šoka
su gipsinėm serafimų figūrom
dangus ant jų
po truputį krenta
šaltais trupiniais;
liūdesio soduose
obelys nėrinių skėčiais
šilkines suknias pasikaišiusios
gieda
paukštukai kaip obuoliai
nuo šakų krenta
į nebylį sniegą;
sapnų soduose
snieguolė stikliniam
karstely pučia fleitą
ir medžiai balti atsidūsta
vienišiaus kvapu
keleivio pėdos sniege -
vilkam atsiduoda...