flirtas

O Viešpatie,
poeziją vartai –
tai vartai meilės slėnin
nėra, kol pats to nematai
ir nieko panašaus nelieka
į kekšę, purvą ir geismus:
ir jos ir jie mirtim užmiega

o medžio šaknys?
jos tenai, kur toliuosna
už mus nuves į mus
ir tas kažkas bus
amžinas „pasaulin! “

tarytum suptumeisi delnuos
nejauno bet ir jau nevaiko
aš jau nebežinau, kuo aš tikiu:
poezija ar pasaka prieš miegą.
o sąmonė, kur ji,
kur ta, kuri mane pažadins?

tik bokšte, nuo kurio toli
matai ir nieko nematai
tik plazda baltas raitelis,
iš meilės ir iš išpažinties
pasėjęs pyktį bet apgynęs šalį
tą šalį pasakų matai
tenai kur seniai besmegeniai
tenai kur seniai ir vaikai
tenai kur niekas nepažinta
tenai kur meilę tik
sapnuos lankei,
spazmuos laikai,
o pirmas spazmas juk iš flirto