Akys. Banguojančios.

Aš mėgdavau, popiet išbėgus,
Svajotom mėlynom akim stebėti,
Kaip mūsų uoste dvelkia smagios,
Sidabruotos bangos...

Matydavau kaskart, su kepure,
Iš tolo spindinčiom kalbom
Pakvipusį senelį, aname krante.
Jis kartais verkė.
Ir pindavo kasas mažai mergaitei...

Senelio akys
(Kaip keista, jas matydavau.
Bet nemačiau mergaitės veido.)
Man rodėsi, lengvai bangavo.
Dažniausiai jis jas slėpdavo.
Arba žiūrėdavo į saulę...

Kiekvieną kartą, senelio veido išraiška
Išplaukdavo (melsvai pražydusio
Mieguisto ryto žiedo) norais...
Turbūt svajojo. Ir tabalavo kojom
Taip numylėto kranto smėlį...

***

Tik laivai čia nebeplaukia.
Uostas seniai (iš lėto) apaugęs...
Samanom. Vanduo užšalęs.
Net vasarą. Sustingo mėlyni krantai...
Ir salos. Senelio akys...