Pinkas. 1

PINKAS
(A. KARNEVO)

PIRMAS LAIŠKAS

Štai vėl prisėdau prie lapo. Pažadėjau jums parašyti pasaką apie mažą berniuką kuris neįtikėtinai į jus panašus. Nenustiepkite jei skaitydami pasakos tęsinį ir aptikę joje herojaus aprašymą pamatysite, kad jo rankos ir kojos, ir ausys ir akys ir plaukai ir šypsena į jūsų nepanaši. Ne tai turiu omenyje sakydamas, kad jis panašus į jus išvaizda, jis - žmogus panašus į jus. Dabar jus atsidūrėte tokioje pat situacijoje, kaip ir tas  mažylis kurį vadinsiu A. Karnevo. Jūs stovite dviejų kelių proskynoje ir gal būt nuo jūsų pačių priklauso kur pasuksite... Jums prieš akis atsivėrė naujas gyvenimas, naujos galimybės. Jis nėra geresnis, ar blogesnis, tiesiog kitoks ir nežinomas. Todėl įdomu ir baugu. Suprantu, kad seni įpročiai ir auklėjimas, nuostatos tapo priimtinos. Dar neturite pakankamai išminties ir žinių, gebėjimų kad galėtumėte teisingai įvertinti kas ir kodėl ir dėl ko vyksta. Jūsų niekas neklausia. Bent jau iki šiol jūsų nuomonės neklausė. Gyvenote pagal egzistuojančias taisykles ir neklausėte, tai yra gerai, ar blogai. Net jei ir klausėte, vargu ar gaudavote atsakymą pagrysta šaltu, kritišku protu. Jus gyvenote pagal tokią tvarką kuri buvo patogi suaugusiems.  Tai iš esmės nėra blogai, ir gėris nedidelis... Ir šiuo metu jus teismo sprendimu paimti ir turite paklusti jo sprendimui. Dėl ko? Nes suaugę, kurie atsako už jūsų vystymąsi ir išsilavinimą ir elgesį netinkamai tai darė... Nenoriu jūsų skaudinti ir ne dėl to prisėdau rašyti, kad pilčiau druską ant kraujuojančios žaizdos. Noriu jums padėti savarankiškai pasirinkti. Kad patys gerai apgalvoję ir pasvarstę pasirinktumėte gyvenimo kryptį. 
Jis gimė labai senoje aristokratų šeimoje. Tai atsitiko apytiksliai prieš keturis tūkstančius metų. Tai labai sena ir paslaptinga istorija keliaujanti iš lūpų į lūpas. Ir tik palyginus nesenai užrašyta. Ir tai ne viskas, o tik  kelios detalės. Todėl nesugebėsiu perpasakoti tiksliai. Pralėkė daug metų, žmonija varginama negandų, ligų ir karų daug ką pamiršo. Tik trupiniai liko iš šio legendinio žmogaus istorijos. Nepaisant to skurdo kuriame gyvena mūsų karta, jei labai panorėsite, net čia rasite ko išmokti. Nors daugelis pamiršo genialų mokslininką, mąstytoją A. Karnevo, jo mintys ir pats svarbiausias atradimas padarytas žmonijos istorijoje svarbus šiandien. Svarbus mano, taip pat ir jūsų gyvenime.
Jis gimė galingoje Imperijoje, kurios pavadinimo nežinau.  Didžiulė lyguma priglaudė vieningus ir draugiškus žmones. Ta lyguma randasi apytiksliai dabartinėje Irako teritorijoje. Talentingi ir gabūs protai, stiprios rankos sugebėjo sukurti unikalią civilizacija. Mes šios civilizacijos skeveldra. O kodėl galinga ir įspūdinga civilizacija išnyko suskilusi į daugelį mažų, kurios išsibarstė po pasaulį kaip žiežirbos į septyniasdešimt pusių? Priežasčių daug. Pasakysiu vieną iš jų, ir tikiuosi, kad nenuklysiu savo spėjimu nuo tikros priežasties: jie nesiekė tiesos, o jei ir siekė, tai jų tiesos suvokimas buvo iškreiptas ir neteisingas. Nors rašytiniai šaltiniai kuriuos randa liudiją apie logišką, racionalią teisingumo sistemą. Deja protas tarnaujantis vaizduotei gali sukurti tikrai gražius, pasakiškus rūmus kurie turės tiesos išvaizdą, bet tai nebus tiesa. Gal žmogiškam protui nelemtą suvokti šimtaprocentinę tiesą? Tam reikia būti objektyviu, o žmogus tokiu būti negali iš esmės, nes yra iš materijos ir gyvena materijoje. Ten buvo morofistų imperija, o imperatorius morofistas Nimrodas.
Šiandien tiek. Likite sveiki. Myliu jus. Stenkitės mokintis suprasti save, savo giminaičius ir draugus. Pasistenkite išmokti visko ko moko diena. Prašau siekite tiesos, mylėkite tiesą. Ir nebūkite per daug griežti kitiems. Mūsų šeimos vyrai turi šią ydą... Pamiršta save ir reikalauja iš kitų.
P. S. Vos nežuvau. Tiesos troškimas, noras išsiaiškinti iki galo, be kompromisu išgelbėjo ir suteikė naują šansą...
P. S. P. S. Po pusmečio gyvensite su manimi. Mums bus sunku, bet aš stengsiuos atlikti tėvo pareigą. Kartais būsiu itin griežtas, kartais pavargęs ir iškankintas, kartais žiaurus, bet dažniausiai meilė ir gailestis apglėbs jus. Bet iki to laiko dar toli.
Ašemas sako Avrahamui, kad jo palikuonys bus pavergti svetimoje šalyje, kankins, norės ištrinti jų vardą. Taip nusprendė Kūrėjas. Už pralietas ašaras ir kraują kitos tautos bus nubaustos, nes kitais laikais ir kitos nacijos prisidės prie Ješeruno kančių. Kodėl jie turi būti nubausti, juk pats Kūrėjas lėmė tokią Ješeruno lemtį? Todėl, kad Ašemas pyko truputi ir tik truputi leido nubausti, o kitos tautos pridėjo blogio ir žiaurumo nuo savęs. Už įgaliojimų viršijimą gaus bausmę... Jei teisingai suprantu, tada šis principas turi veikti ir mano kasdienybėje.
Oiraiso, tam tikromis aplinkybėmis, leidžia, o gal reikalauja, kad tėvas, ar auklėtojas baustų vaiką. Kartais net fizinėmis bausmėmis.  Mano problema, kad tiksliai nežinau, kada bausmė - prievole, ar leidimas, o kada - draudimas. Kol nežinau ko Ašemas šioje srityje iš manęs nori, dera susilaikyti nuo bausmių. Manau, kad šioje situacijoje savo įgaliojimų neviršysiu. Problema ta, kad yra sritis kur sunku, kol kas. Tai spontaniškos reakcijos. Įtariu, kad čia peržengiu ribas, kurias nurodo Oiraiso, nes bausmė yra tik kraštutinė priemonė gelbstinti vaiko sielą nuo moralės degradacijos. Jei tas pats veiksmas išprovokuotas impulso, va čia viršiju įgaliojimus...
P. S. P. S. P. S. Myliu jus. Mūsų laukia sunkūs išbandymai, kol priprasime viena sprie kito. E. V. Frankas sako, kad nenormaliose situacijose normalu elgtis nenormaliai. Mūsų gyvenimas nenormalus, todėl normalu, kas mes elgiamęs nenormaliai. Bet žinau, kad po kelių metų mūsų sąntykiai bus puikus. Mes draugiškai spręsime problemas.