Koncertas smuikeliui ir bedugnei

KONCERTAS SMUIKELIUI IR BEDUGNEI
3-dalių.
1-dalis. Melodija daininga, ryštinga, valinga.
Harmonija?
Forma?
2-dalis. Lėta... Atokvėpis.
Forma-žalia.
3-dalis. Ugningas finalas. Skirtas tiltui per bedugnę... Bandoma surasti širdį. Smuikelis tarsi ieško tinkamo tono. Ieškoma virpesio, rakto kuris... Ai, koks skirtumas.
Prieš metus sutikau poetą. Jis sakė: norėčiau gyventi Nidoje. Atsisėsčiau ant kopos ir rašyčiau.
Nieko jam nesakiau. Kiaulė aš. Manau, kad kopa jo rašiniams kokybės neduos. Idėja fiks. Kraštutinumas. Ką parašytum sedėdamas ant kopgalio? Vasarą, kada kepina saulė ir iš rankų plėšia lapus vėjas. Pavasarį? Rudenį? Lietus. Žiemą? Nesąmonė. Kopa-tikslas. Rezultatų duoda tik tikslo siekimas. Kopa pasiekiai. Viskas. „Kaput“. „Šabaš“.
-Mes!.. -Rėkė šauklys. -Nustatėme kašką... ir tam reikia paklusti. Tu nepaklusai. Reikia tave nubausti. Vakare tave numesime nuo tilto.
-Tilto nebėra. -Pasakė vagis. Kartais sunku pakelti likimą; svorį; mandrumą; pedantizmą; paviršutiniškumą;apskritai gyvenimą. Nors nieko nekeliu. Niekas pečių nesliagia. Bet, vis dėlto, dabar man sunku. Jaučiuosi sugniuždyta. Noris mesti  viską. Ir eiti. Palikti realybę. Išprotėti. Ir tiek. Daugiau nereikia. Turbūt nebūtu lengviau. Esu pasyvi. Kantriai laukti? Eiti? Nešti? Numesti slegiantį nešulį. Noriu vykti už jūrų marių. Soko ten: žolė žalesnė; menulis menulesnis; vanduo gaivesnis; maistas sotesnis. Tuom netikiu. Ten pinigai: centai, kapeikos grašiai vertingesni. Ten padirbusi 3-mėn., čia galėčiau gyventi nedirbdama metus. Neleidžia. Vadinasi: vargsiu metelius. Gyvensiu nepritekliuje. Kodėl neleidžia? Priėjome prie krašto... Taip, tilto iš tikro nebuvo. Nugarmėjo į prarają. Bedugnė riaumojo. Aidas kartojo smuiko aimaną. Tiltas pasidavė. Kam? Beprasmiška... Be priežasties. Šiaip sau. Beldų pasakėlė baigėsi. Tai tik pasaka nugirsta per radio imtuvą ir pakartota. Pažvelkite į B. ir suprasite, kad mes tik paprastos...
-Mes atskirti. -Rėkė žiurkė. -Kuom dabar maitinsimės?
-Tuom kuo ir visada. Muzika. Esi kvaila, nes iki šiol nepastebėjai. Buvai  gis, dabar sol. Tavęs nebėra. Paprasta. Vargo pelės. Man jūsų gaila.
Vargo pelikės mėgsta svajoti. Prieš keles minutes mačiau kaip dvi... svajojo. Buvo gerai išsišukavusios kailiukus ir atrodė, iš pirmo žvilgsnio, padoriai. Bet iš jų uodegų, nervingų judesių, prislopintos kalbėsenos, kreivų žvilgsnų mačiau, kad tai V. P.
Jos dairėsi aruode. Nedryzdamos nieko paimti į burną. Lietė letenomis grūdelius. Uostė juos. Metė atgal į krūvą.
-Aš norėčiau šito.
-O aš šito. Duog pauostyti.
-Turbūt skanu.
-Taip...................................... -Tyliai kalbėjosi. Paskui viena, didesnė pelytė, palietė kitą ir... Nieko nepasakė. Bet norėjo pasakyti. Abi paskendo supratime. Žiurėjau į jas. Darėsi liūdna. Žvelgė viena į kitą. Viską suprasdamos. Vieną sekundėlę. Atsiduso ir dingo. Pabėgo. Jos nieko neėmė. Nes žinojo mane kaškur esant. Jeigu būtu išdrysusios paimti masto, būčiau..................................................................................................................................................... Prigimtis valdo. Valdo jas. Liūdna. Sakau. Vargo pelės. Negaliu jūms padėti. Kodėl?
Prieš mane guli dvi duonos plutikės. Jų nevalgau, nes nenoriu. Skrandį šildo šiltas „viralas“. Įsidėjau į atmintį plutikių formą, vietą (kur guli). Ateisiu čia kai išalksiu. Dabar einu lauk. Cha! Pasidariau vagis. Kesinuosi į svetimą orą, plotą, erdvę, mintis. Pas mane užsuka sena žiurkė. Apsiuostome. Ir išsiskiriame kas sau. Kartais ji skundžiasi sunkiomis gyvenimo sąlygomis.
-Man liko gyventi čiut čiut, o turiu šitaip vrgti. Gadinu sau krauja. Kam? Lendu, apsikraunu pareigom, kurių mano amžius leidžia nepaisyti. „ Durna“ aš. Žinau.  Galvoju: tavo vargai yra tai ką prisiminsi „sapne“.
DVIGIESMIS
1-Iš pradžių, kai tik pradėjau
2- Buvau išalkusi žiurkė. Pamačiau duonos
Pasakojimą, klausiau savęs ir
Plutikes. Puoliau jas praryti, nemastydama.
Jūsų, ar esu. Ištiesų
Viską  pasauluje pamiršus. Kaškas
Manęs nėra. Nors šito ir
Netikėtai puolė. Apvirto
Nesuvokiu. Esu tik vaizduotės
Pasaulis. Iš viršaus ir apačios
Vaisius. Sukūrė keistas demiurgas
Išaugo tamsa. Šokau į šalį.
Bet žiurkė to nesupras.
Neapibrėžtumas... sulaikė.
Man patinka žaisti su tikrove.
Nesuprantu kas dedasi. Gintis
Šitą norą sukelia kurėjas.
Nebuvo nuo ko. Tamsa. Tamsu.
Vaizduotė. Pasiduodu išorei. Dirbtinumui.
Dantimis ir nagais ardžiau ... Priešą.
Nieko nėra. Tik sapnas.
Siena. Iš kur ji išaugo?
Vienintelis būdas gyventi
„Prigavo“ mane. Žiurkė. Žiurkiškai.
Gerai-paklusti, tikėti, susilieti.
Blaškiausi kurį laiką. Paskui
Būti grieštam sau, kitiems?
Pripratau. Širdis nustojo sparčiai
Reikia plaukti . Kovoti.
Plakti. Ramybė užliejo.
Išpradžių sunku. Taip sako.
Suradau plutikes. Pavalgiau
Bet vėliau praregi: lengva.
Užmigau. Saldžiai snaudžiau.
Dėja turiu prisipažinti: susimaišiau
Spnas.
Nebežinau kas čia kalba.
Išgirdau žingsnius. Didelio
Kuris personažas murma šiuos
Priešo. Pavojus slankiojo.
Žodžius. Ar aš medžiotojas,
Aplinkui, kaškodėl mane
Ar kokia žiurkė?
Aplenkdamas. Baimė
-...........................
Ardė širdį. Kojos, visas
-.......
Kūnas įsitempė.
-...
Ir taip toliau.       

Šiandien pasakojimas su trugdžiais. Veiksmas vyksta dabar. Jūms, mano dabar jau miręs. Vyksta žaidimas. Pagrindinė žiurkė. Šalutines žiurkes rišam į pagrindinę. Smagu. Kekviena Ž. gali tapti pagrindine.  To abito. To abitato. Pakartokite. Vendano. Vendeni. Kom. Apie ką tai? Žiurkė vaikšto tarp mūsų. Dainuoja. Mes kartojame. Kalba. Žaidimas. Triukšmas, nieko daugiau. Neturiu prieš save tikslo pasakyti ką nors protingo. Praleisti tai tai tai. Parašykite frazę. Screvere?  De la frazė. Plikė. Egidijus  lagge... Lagge dorme durante la lezione di italiano. Kartais sutinku stipresnių; gabesnių; suktesnių; protingesnių; tauresnių žiurkių. Aš ir jūs esame lašai gausybėje. Pranašumas slegia mažesnį. Pranašesnis suvalgo mažesnio silpnumą. Ir tada lieka... Kas? Jei pranašumas fizinis, tai silpnesnė Ž. netenka fizinio silpnumo.
Silpnumas suėdamas. Jei pranašumas dvasinis, dingsta dvasios s... Lieka stiprybė. Kartu su sena Ž. ant uolos... Po kojomis ramios, skaidrios bangos skaldo uolos liemenį.
-Kampuota jūra. –Pasakė s. žiurkė. Ką  norėi tuom pasakyti?
-Tai tik žodžiai... -Jūroje plaukiojo did. padaras. Priplaukė prie mūsų. Iškėlė savo baisią galvą. Žiurkiški instinktai išgelbėjo gyvybę. Gyvis nuplaukė.
-Jis dar sugrįš. Čia mažai vietos... -Tarė S. Ž.
-Kas tai buvo?
-Piplys. Kvailys . Paukštis.
-Kas? 
-Vaizduotė. Popierinės sielos blevyzga. Ten gyvis kuris turi tave įtikinti. Tai netikra. Bet menęs tai negazdina. Nes radau laimę netikrume. Senis įsikibo į mano uodegą ir šoko į jūrą. Įsikabinau nagais į uolą. S. Ž. nebuvo sunki. Jis per silpnas fiziškai, kad... galinėmis kojomis isispyriau į uolos šoną. Nesunkiai užsiropsčiau. Atsistojau ant žemės. Ruošiausi ištraukti ir senį. Svoris, jėga, tamsulys truktelėjo už uodegos. Pasirodė, kad senis įgavo antižiurkiškos jėgos. Akimirksniu atsidūriau vandenyje. Panirau. Burbulai ir šviesa žaidė virš manęs. Kas tai?
Viena dorybė (iš-7) -plaukimas. Yriausi kranto link. Priplaukiau prie uolos. Panirau po vandeniu. Apsiverčiau. Atsispyriau. Plaukiau į jūrą. Nesupratau, kodėl taip pasielgiau. Žaidžiu su savimi. Plaukti nebuvo sunku, bet raumenys kietėjo, įsiveržė, suakmenėjo. Sunku buvo išsilaikyti paviršiuje. Nebegalėjau plaukti. Reikia atsipalaiduoti. Kaip? Švelniai judinau galūnes. Sutraukė mešlungis. Panirau. Viskas aptemo. Vėl šviesu. Plaukiau toliau. „ Bandyk  dar karta, siek kokybės“, šnibždėjo bangos. Mėgaukis monotonija. Mėgaukis nuovargiu. Užsimerk. Čiuošk. Tave neša kūnas. Plauk lengvai. Atsipalaidavau. Letenas judinau kartais. Nežinojau kiek reikia ir kiek nereikia dėti pastangų į plaukimą. Kartais įsitemdavo koks raumuo... Mažos bangos kėsinosi užlieti nosį. Priplaukiau krantą. Pati nesuvokiau, kad priplaukiau. Priartėjusi prie stačios uolos atsispyriau ir vėl į jūrą... Kas čia buvo? Klausė pabudusi sąmonė.  Šioje jūroje gyvena plėšrūnas. Buvau atsipalaidavusi ir joks pavojus nepasiekė suvokimo... Pamiršau, kad gyvenu, kad plaukiu. Susiliejau su vandeniu. Buvimas jūroje tapo normali būsena. Jokio diskonforto. Letenos lengvai ir vikriai nešė mane. Toks plaukiojimas į vieną ir į kitą pusę igryso. Reikia lipt į krantą. Pavargau. Priplaukiau prie borto. (Nežinau kaip kitaip pavadinti...) Bandžiau išlipti, bet nusilpusios rankos nesugebėjo iškelti kūno. Isikibau į B. kraštą. Bandžiau iššokti, bet... Pamačiau, šone, kopetėles nuleistas į vandenį. Visai buvau pamiršusi. Visuose baseinuose tokios yr. Įsikabinau į k. Išlipau. Šalto oro šuoras apsvaigino. Susverdėjus parkritau ant grindinio. Man kartais svaigsta galva po maudynių. Iš nuovargio? Taip.