Subcutis

SUBCUTIS

A

Malonu gimti rudenį.
Medžiai spalvingai ruošiasi mirti.
O aš, triukšmingai panyrų į laikinumą.
Vėliau būtinai grįšiu į amžinumą.

S

Nesenai, šiame name, gyvenai tu ir vaikai,
O dabar apleistos patalpos, užkalti langai...
Neliūdna, nes mes visda tik svečiai.
Džiaukis. Į tai kas buvo žiūrėk atlaidžiai.

D

Aš, - ne tas kuris ima,
O tas, - kuris duoda.
Dėkoju, už tokį likimą,
Už tokią paguodą.

F

Gavau daug dovanų.
Oi, protas - vertingas indas.
Su jo pagalba atliksiu begalę darbų.
Jei pasiseks, - bus atspindėtas pilnas vaizdas.

G

Kai atsisuku į praeitį, - nejauku ir gėda.
Bet neneigiu nei gerų darbų, nei nuopolio.
Tik atsiprašau, už nusikaltimus ir bėdą,
Kurią sukūriau. Keliauju link priešingo pasaulio.

H

Svarbu žinoti,
Ko TU nori.
Apytiksliai žinau,
Ko TU nori.

J

Dėkoju už malonų sapną
Ir už pabudimą iš jo.
Kol sąmonė fiksavo tapsmą, -
Tikrovė kūną saugojo.

K

Teisuolio vaikai – tai jo geri darbai.
Tai paguoda bevaikėms šeimoms.
Gyvenimo šeimininkas giria: „neveltui vargai,
Už juos sumokėsiu ateinančioms kartoms“.

L

Iš pradžių pats pasiruošk,
Iššaukštink ir patobulėk.
O paskui, kitiems dirvą paruošk.
Moralę išvysti padėk.

Q

Didelės svajonės
Priveda prie didelio nusivylimo.
Todėl be abejonės
Išsivaduok iš iliuzinio mąstymo.