Miegas

PENKTADIENIS
- Kur traukiat? - riktelėjo budėtoja ant dviejų mergelių... Vienos m. veidas nusėtas struzdanų, o kitos m. buvo lino spalvos plaukai... Cha.
- Marš į kambarį! Rytoj viską pasakysiu auklėtojai. - Mergelikės išgazdintos dingo už durų.
- Kad jei širšė įkastu. Skaudžiai skaudžiai. -Murmėjo Pepė.
- Taip. - Sutiko Dorotė. Budinti sukliko. Jos užkimęs balsas nuaidėjo tamsiu ilgu kolidoriumi.
- Fe fe aaa! - Bumt. Mergaitės sustingo. Pažvelgė viena į kitą. Viską suprantančios akys. Kiek kojos neša nurūko link savo lovų. Nenusirengusios palindo po antklodėm. Ir laukė, kol ateis dėdė Miegas.

PENKTADIENIS
... Pakvaišęs Ulisas ėjo gatve. Iš paskos krypavo 2, 5 metų berniukas. Kartas nuo karto Ulisas sustodavo ir laukdavo kol jį pasivys mažylis. Vaikinas dar visai jaunas. Gal pilnametis? Atrodė kaip šešiolikos. Tėvelis. Vaikutis ėjo mėgdžiodamas... Sunėręs pirštus užu nugaros. Ulisas atsirėmė į storą sieną. Sumūrytą iš akmenų. Vaikutis padarė tą parį. Vyras šypyelėjo. Paskui lyg susinervinęs atsispyrė ir ėjo toliau. Vaikutis tekinas... Sustojo ties atsivėrusiais vartais. U. Pažiūrėjo į laikrodį. (20, 20h.) Ir užėjo. Atsivėrė tuščias kiemas. Sustojo sutrikęs. Dešnėje ant mūrinės sienos matėsi granitinė skulptūra. Priešais d. namas. Žengė du žingsnius ir atsisėdo ant laiptų. Už tvoros dūko piemburniai. Svaidė į orą aut. rato diską. “Ans” krisdamas kėlė nemalonų trikšmą. Vaikas užlipo laiptais. Priėjo prie durų ir ėmė klibinti rankeną.
- Baik, Dariau! - Sukomandavo Ulisas. V. Apsisuko. Nulipo žemėn. Ulisas susinervinęs žiūrėjo sau po kojomis. Betoniniai laiptai. Taip taip. Vaikas nepatenkintas inkštė. Vyras nieko nesuprasdamas “veizėjo” į D. Darius nusimovė kelnes ir zirzdamas nuo savęs traukė “triusikus”.
- Čia dabar... - Priblokštas tarė tėvas. Vaikui nepavyko nutraukti kelnaičių... Iš po vaiko nubėgo upokšnis.
- Na čia dabar kas? Ką darai? Apsisisiojai dabar taip ir vaikščiok. Pribėgęs Ulisas užtempė kelnes. Vaikelis klausiamai žvelgė į tėvą.
- Gausi į kailį... - Pagriebė ant žemės gulėjusį šiaudą.
- Nenoniu nenoniu - kartojo mažylis.
- Sunervinai mane! Kodėl nepasakei kad nori į tuoletą?
- Abudytė. - Pasakė vaikas. Vyras nutilo. Ištiesė ranką.
- Eik ten. Eik eik. Nenoriu tavęs matyti. – Vaikas bliaudamas paėjo kelis žingsnius. Paskui sugrįžo prie medinio Uliso. Vyras nieko nematė ir negirdėjo. Vaikis aprimęs drasiai lakiojo po kiemą. Kai tėvelis “pabudo” vaikas buvo kažkur pasislėpęs.
- Dariau! - Pakvietė sunerimęs Ulisas.


PANKTADIENIS
Iš darbo grįžo senis Anupras. 3 - metų mergaitė, vidurį kambario, sedėjo ant puoduko ir darė sysiu. Anupras atsisėdo ant sofos. Pasidėjo lagaminą ant kelių. Spraktelėjo užraktas.
Žmona kažką darė gretimame kambaryje. Rūšiavo daiktus, turbūt. Rytoj reikia iš čia išsikraustyti. Į lūšną. Mergytė pradėjo bliauti. Kurį laiką Anupras abejingai stebėjo klykianti veidą. “ Kas jai, gal prikibo prie puoduko? ”
-Anuprai! -Riktelėjo susinervinusi žmona. A. pasilenkė ir pastatė mergytę ant kojų. Ji pasiuto. Pradėjo isteriškai klykti. Du kartus vyras kepštelėjo per užpakaliuką. Iš kambario atbėgo įsiutusi žmona.
- Mauk iš čia! - Rėkė ji. Prakaituotu veidu. Dideliu pilvu. Beprotišku žvilgsniu. Sužverėjus.
- Mauk šunsnuki! Nieko nemoki, tik muštis! - Mergytė nebeverkė. Išsigandus įsikibo į motinos serafaną. Vyro viduj tarsi kažkas trūko. Bet veidas tarsi apšalo. Liežuvis neapsivertė. Nesiteisino, nors norėjosi. Įsiutusios akys sustabdė. “Tai ne meilė”, pagalvojo. Pasiėmė lagaminą ir juodą, odinį, lietpaltį. Uošvienė prie durų pastatė šiukšlių mašą.
- Išneši? - ... Ji lingavo galvą. Smerkdama. -O tokias teorijas kuri... Trinktelėjo durys. Išėjęs iš daugiaaukščio apėjo namą. Temo. Palindo po balkonu. Kvepėjo šlapimu. Rado kartoninę dėžę. Ją išlankstė. Viename gale padėjo lagaminą.
-Šiukšlės! - Pamiršo išmesti. Taip ir tamposi (mašinaliai) rankose... Gryžo į kiemą. Išmetė maišą į kanteinerį. Apsidairė. Sudrebėjo. Lyg uošvienė iš laiptinės įšeina. Bet tai ne ji. “Chuuu”, lengviau atsipūtė. Palindo po balkonu. Atsigulė. Užsiklojo odiniu lietpalčiu. Pro šalį prabėgo du berniukai. Kažką, uždusę, kalbėdami.