O vėl sninga taip Dieviškai sninga
Snaigės krenta kąsniais dosniais
Aš šypsaus tarsi būčiau laimingas
Tu. Kur tu? Nežinau kaip laikais
Neparnešiu daugiau tau pirmojo sniego
Ir to antro ar trečio nesemsiu delnais
Mūsų laikas sekundę atlaikęs nubėgo
Nužydėjo su rožių nuskintų žiedais
Kaip man velniškai gaila ir skauda
Ilgesys dar negreitai praeis
Kur užuovėją rast ar paguodą
Kai išduotas vaduojuos sapnais
Sninga Dieviškai sninga net gelia
Žvakės plazda po tavo langais
Kur suras mūsų sielos paguodą
Ir kas šildys dabar bučiniais
Ak už ką kas kodėl - amžiais klausiu
Ir gyvensiu su tais klausimais
Tavo meilės daugiau nesulauksiu
Gal spranginsiuos kitu bučiniais
Bet dabar iš kančių neištrūkęs
Ir su meile žudike širdy
Prisigėręs bare, prisirūkęs
Nekenčiu, kad esi tu many
Kaip norėčiau ištrūkt iš būtų atminimų
Ir daugiau nesisukt praėjusio laiko ratu
Tu prakeikei manę bet pakilęs
Aš sukursiu tą sodą, kurs gimė iš mūsų širdžių