Ir kas man tie išmėtyti praeiviai
Geriau aš nusisuksiu, kad nepykintų labiau
Aš nieko nepažįstu, netgi negalvoju blaiviai
Dėl gryno oro ir drėgmės manau
Kai lieka žingsnis iki kito žingsnio
O vėjas stumia taką nuo manęs
Aš sustingstu ir laukiu dar minutę
Galbūt likimas pats mane nuves
O geležinkelis visai ne geležinis
Stebiuosi nenuspėjama gamta
Iš nevilties dar spėju susigūžti
Bet juk ne tam esu aš čia
Gerai, kad mano rankoj lagaminas
Nors negirdėtas balsas sako, kad jį palikau
Tai kas gi buvo rankoje - alus ar vynas?
Jam dūžtant iš klausos nepažinau...