*
žadėto Dangaus
paragavęs
sutriko - prigludo
prie šono plunksnuotojo
sparnas
kai laukas mirgėjo įkaitintą
orą
vidurdienio
saulėj
virš stogo
dangos
aš pamenu
dar pagalvojau
žiūrėdams:
„ kodėl?
šitas paukštis nenori
ganytis
kaip ganosi vasaroj taikios
žalmargės ir
deda
ant Dobilo balto
galvos... „
_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
(P. S.
o jeigu „ką? „
tai „dangaus ir ganyklos“)