neurozan +13

ši akistata jau suplanuota,
nieks neklausė dienos, anei laiko –
vos suspėjo žiema iškulniuoti,
aš jaučiu saulės nuosėdų tvaiką,

aš jaučiu – rašau lyg per paraštes –
mano skausmas nemėgstantis rėmų.
šiandien tu ir  mirtis turit sąryšį –
vėl ateisit, nors to nenorėjome,

vėl ateisit naktiniais žvaigždynais,
apsirėdžiusios skverais ir miestais.
kartais būna sunku nepažinus –
įsileidžiu, pagirdau. palietus

tavo briauną aštrią kaip nerimą,
sau priminsiu, kad mes vis dar kare --
sukarpiau per pusę gyvenimą –
gyveni ir mą.
gyveni?
lyg nebe.