Naują inkilą radęs, atidžiai apžiūri,
Džiaugiasi, švilpauja sode varnėnas,
Vis apsidairo - pačios jis sau ieško, -
Nejaugi gyvensi naujuos namuos vienas?
Pempė kuoduota vis klausia: „Ar gyvi? „
Gandrai taiso lizdą, linksmai kleketuoja.
Saulėje spindi plieniniai noragai,
Į dirvą beria naują sėklą artojas.
Kai diena pasibaigia, saulutė užmiega,
Tada kūdroje varlės maudosi, šoka,
Nesuderintom stygom užkimdamos kvarkia,
Mėnulis jas stebi ir leipsta iš juoko.
Pavadinimas paimtas iš Donelaičio, todėl tikimasi rasti jo poemos tęsinį ar bent atkartojamą rašymo stilių, bet taip, deja, nėra... Eiles žaismingos, gan neblogai surimuotos, bet kaip vaikams turėtų būti trumpesnėmis eilutėmis sudėti posmeliai, kad lengviau jie juos įsimintų, išmoktų. 4
Tema - puiki jeigu mokate dialoguoti su Donelaičio metais. Jūs niekaip neinterpretavote, tiesiog sau suprantama kalba perteikėte pavasario vaizdelį. Tema puiki, Donelaitis puikus intertekstas, bet plagijuodama jūs nuklydote ne į tas lankas. Už temą rašau 4.
Turinys - 1, banalu, neįdomu. Sau pačiam galima viską rašyti, vartoti poeziją kaip terapiją. Galit sakyti, kad nesuprantu TOKIOS poezijos, tačiau sentimantalumus labai mėgstu, tačiau jie turi būti kokybiški, skleisti vibracijas.
Forma - 2, nei gerai, nei blogai.
Stilius ir gramatika - puiki, bet balui įtakos neturi.
Vartoti tropai - retorinis klausimas *jeigu nemokat išradingai vartoti, geriau nereikia* , norago personifikacija, nors tokiam eiliui kiek per gremėzdiška, personifikuotas mėnulis, agrarinė metonimija *Į dirvą beria naują sėklą artojas*. Už tropus gaunat 2.