Gulbės medicinos seserų chalatais

Babajus valdė pusę kavos restorano Druskininkuose akcijų.
Jis turėjo priešų, bet ne visi priešai turėjo tiek akcijų kiek jis, todėl priešai tylėjo.
O kas tie priešai? Merginos ilgais geltonais plaukais pažastyse?
Babajus, sėdėdamas sėdmaišyje su ekspreso kavos puodeliu gislotose rankose, jautėsi nepakartojamas savininkas, kuris daro neišdildomą įspūdį gražioms vidutinio amžiaus praeivėms, kurių kelnės suplyšytos ties blauzdomis. Prasegti marškiniai, plevesuojantys krūtinės plaukai, kvepalai iš interneto parduotuvės, spalvoti batraiščiai, kuriuos riša viešbučių savininkai žengiantys į gašlius Vilniaus požemius.
Puiki nuotaika, kuri uždega žmones trumpai, bet gražiai gyventi.
Jam ypač patiko žvelgti į akis vidutinio amžiaus praeivėms, kurios dar nežinojo kurį glėbį pasirinkti: ar tą, kuriame nuodėmė ar tą, kuriame mirs.
Linksmi atodūsiai pasiekdavo geriančio kavą savininko ausis.
Patikėkit, tokių moterų atodusių pilni naktiniai Druskininkų pušynai.
Rūkas mieste kyla nuo nuodėmingų kūnų, o ne nuo inhaliacijų.
Turtas miestą darė sukalbama ir jaunatvišką.
Štai kodėl policijos inspektorius Karaliūnas atidžiai sekė kiekvieną turtuolio judesį, įtardamas keletą teisinių pažeidimų, bet gerbė Babajaus sugebėjimus suvilioti moteris. Sakyčiau, pavydėjo tokios unikalios savybės.
Babajus tai žinojo ir jautė malonumą, stebėdamas skaidrią viltį Karaliūno nesuvyliotų, moterų akyse.
Rytas Druskininkuose - tai nesuviliotų moterų paradas.
Apsidairyk, aušta naujas sekmadienio rytas.
Dideli pinigai Babajui labai vėl dovanodavo viltį, kad būtent jis tą rytą taps ieškomiausiu visų Druskininkų vidutinio amžiaus moterų vyru.

Sekmadienio rytą pusnuogė gražuolė Mamedova tvenkinio pakrante skubėjo į autobusų stotį.
Buvo ankstyvas rytas, kuriame tilpo rėkianti tyla ir neramus tvenkinio paviršius, kurį atsargiai skrodė liguistos gulbės medicinos seserų chalatais.

Maršrutinis autobusas iš Vilniaus vežė urną su inspektoriaus Karaliūno palaikais.
Policijos eilinis Stasys miegojo 14 vietoje autobuse su urna rankose. Jo klynas buvo prasegtas iki pusės, nors jis buvo labai pareigingas pilietis, tačiau skubėdamas į svarbiausią savo gyvenime komandiruotę, jis užmiršo apie padorumą, nors tėvas visada jam sake: eini į žmones – užsiseg klyną. Jam pritrūko vienos minutės – pagalvoti apie padorumą. Tėvas taip stengėsi...
Stasys visiškai atsipalaidavo autobusui pravažiuojant Varėną. Užmigo lyg kirviu trenktas. Saldžiai taip užmigo.
Eilinis buvo visas apsiseilėjęs, nes sapnavo restoraną, kuriame velionis inspektorius Karaliūnas bučiavosi su trisdešimt metų jaunesne sekretore Gerelytę. Eilinis Stasys pasinaudoja gera proga ir skaniai traškino keptą antį.

Kaip gera būti turtingu.
Gali išeiti į Vilniaus alėją: nusimauti kelnes, pastovėti ir vėl apsimauti.
Būti turtingu, bet ne vagimi.
Babajus naudojosi visomis turtingo savininko privilegijomis.
Kas galėjo prieštarauti, kad dideliu turtu kvepiančios rankos kabinasi į nuosavo restorano indų plovėjos krūtinę?
Kokia tai turėjo būti krūtinė, kad net turtingas akcininkas kabinosi?
Kokį malonų jausmą turėjo jausti turtuolis įsikibęs krūtinės, kurią prieš keletą dienų aistringai laikė inspektorius Karaliūnas?


Vietiniai policininkai naujomis uniformomis apsupo Druskininkų autobusų stotį.
Mamedova stebėjo du mieguistus policininkus, kurie netvirtu žingsniu skubėjo į krūmus nusišlapinti.
Netikėtai per raciją pasigirdo: “Sakalas vienas.. kviečia sakalas du “.
Autobusas su urna artėja.
Policininkai nuskubėjo į laukiamąją salę, kur pagarbiai stovėjo vainikas ir gėlių krepšelis.
- Praeikite, ponia, prašom už stop linijos. Ar nematot? Taigi – va. Nesuprantu aš nieko. Kodėl jūs neklausot pareigūno?
- Petrai, ar tu nusimyžai?
- Kada?
Mamedovos širdyje užvirė pyktis. Jai pasirodė, kad visi aplinkui žino jos visas aferas su butais, nuodais ir netikrom blakstienom.
Nesulaukusi meilužio urnoje ir, svarbiausia, testamento fragmento, kuriame Mamedovai skiriamas butas Druskininkų sodų bendrijoje, ji lyg įžeista paauglė sutrepsėjo moteriškomis kojomis ir nubėgo Čiurlionio gatve.
Žinoma, ją slėgė kriminalinė praeitis. Gal ne visai kriminalinė, bet įtarimų buvo.
Gražios moterys jos visada prislėgtos įtarimų.
Kaip jautėsi mergina prislėgta įtarimų? Jeigu jus nei iš šio nei iš to tokioje jaunystėje apkaltintu nunuodijus pirmą pensiją gavusį pareigūną? “Tu, besotė, smaugei jį gulėdama lovoje šitokį bejėgį vyrą? Tai jis vis dėlto perrašė savo viengungišką butą Druskininkuose? Ar tau ne gėda? ”.
Tik pagalvojus apie tai, jai plyšo pėdkelnės.
Gražuolė Mamedova, vos aštuoniolikos metų sulaukusi, buvo plačiai išgarsėjusi savo meilės romanais.
Kiekviena graži moteris svajoja aštuonolikos sulaukusi turėti tūkstantį meilės romanų, nepastoti nuo nemylimo, maudytis prabandoje ir turėti žvilgančius juodus plaukus.
Jeigu šito gražuolė negauna – ji nėra gražiausia. Vadinasi yra gražesnių.
Mamedovos taisyklingi veido bruožai, nebadaujančio žmogaus kūno formos, atsargiai išreikšti moteriški skirtumai bei požymiai, dare moterį geidžiama ir vertą tūkstančių meilės romanų.
Inspektorius Karaliūnas savo garbingoje senatvėje tapo eilinė jos grožio auka.
Karaliūnui ji buvo lemtinga.
Ar jis, gulėdamas urnoje, gailisi savo trumpo gyvenimo su gražuole?
Nereikia senioro teisinti. Turėjo jis dar standrią sekretorę Gerelytę, kuri ir mylėjo, ir gynė nuo kitų moterų.
Velnio ten reikėjo ieškoti?
Šioje istorijoje trys gandai.
Čia krenta įtarimas, kad ne Karaliūnas ieškopjo nuotykio, o Mamedova ieškojo buto Druskininkuose.
Galėjo taip būti, kad tai Mamedova atėmė iš sekretorės Gerelytės inspektorių, išviliojo kostiumu pasipuošusį į Vilnių ir paliko miegantį viešbučio “Holyday Inn” kambaryje trečiame aukšte?
Prabudęs vienui vienas be pinigų, be tarnybinio ginklo, be namų rakto inspektorius nusižudė arba buvo priverstas nusižudyti, nes Mamedova visas lėšas atėmė.
Tai buvo gandas, apkalbos, kurios gimė sėdint poilsio namų “Eglė plius” džakuzi.

Kitas gandas gimė persikaitinus sanatorijos “SPA Vilnius” pirtelėje.
Apsvaigus nuo žmogiškos šilumos kažkam ėmė atrodyti, kad tai Gerelytės kerštas.
Kaimo čiulbuonėlė buvo įsimylėjusi inspektorių Karaliūną už profesines žinias, vaizdingą karjerą ir, žinomą, už pareigingą vyriškumą.
Karaliūnas susigundė, suklydo naktyje.
Prakeita gražuolė Mamedova pastūmėjo Gerelytę į nusikaltimą.
Kaip sako liūdininkai: “Karaliūnas Gerelytės akyse buvo kardas iškeltas pries vienišumo hidrą”.
Karaliūnas apie Gerelytę yra sakęs: “ Kas drįsta knaisiotis vienišos moters rūbuose, tas, greičiausia, neturėjo vaikystės”.
O ką pasakojo eilinis Stasys?
Eilinis Stasys, kuris dalyvavo kremuojant Karaliūno palaikus, prasitarė, kad iš krosnies, kurioje buvo palaikai, sklido garsas, kuris būdingas tik degant gėjams.

Mamedova stabteli ties dailylentėmis apkalto pastato siena.
Skubant pas notarę Dočkutę, jai nulūžo batų kablukas, ji pasirėmė ties atsitiktinio restorano langu.
Ji nustebo pamačiusi lange, kaip stipriai plaukuota ranka, dailiai prižiūrėtais nagais, apčiuopė geležinį termosą, kuris pasirodė šaltas, todėl ranką nučiuožė neplautomis lėkštėmis nuklotu darbastaliu link drebančios indų plovėjos krūtinės.
Tiek ranka, tiek krūtinė drebėjo.
“Krūtinė neščios virėjos” – garsiai tare Mamedova. Ji žinojo, ką sako.
Ar tai tik nebus įžymioji sekretorės, rašytojos ir mokytojos, o dabar ir Indų plovėjos krūtinė?
Plieninė sekretorė, nuolanki rašytoja - čiulbuonėlė, degančių akių mokytoja – stažuotoja ir nėščia indų plovėja.
Aišku, kad tai Gerelytė.
Sunku sulaikyti riedančią gailesčio ašarą, kada pagalvoji, kad prie šios saugumo tvirtovės glaudėsi nužudytasis Karaliūnas.
Panašu, kad prisiglaudė su pasekmėm.
” Kokia lanksti gyvenimo kreivė“– pasakytu jautrus nacionalinio teatro artistas, sunkiai pataikantis į grimo kambario kriauklę.
Kas atsitiko, kad sekretorė, rašytoja ir mokytoja Gerelytė metė gerai apmokamą pedagogo darbą, ir, taip netikėtai greitai, įsidarbino indų plovėja?
Gal būt, meilė Babajui buvo priežastis nužudyti bejėgį, perspektyvų pareigūną?
Gerelytė bučiavosi su Babajumi tarsi ji būtu įsimylėjusi iki ausų ir kišo jam liežuvį tarsi atvirai norėtu susilaukti dvynukų.
Gal jaučia kaltę, kad dėl jos žuvo perspektyvus pareigūnas?
Gal sumanė užgrobti Babajaus kavos restorano akcijas?
Mamedova šypsojosi žiūrėdama į barakūdos spektaklį.
Mamedovai pries nosį užtraukiamos užuolaidos.



- OOOOOOooooooOOOO, - sutrikdė Druskininkų gerai apmokamą miesto tylą policijos eilinio Stasio šauksmas, autobusų stotyje.
Du pareigūnai vedė už parankių eilinį Stasį, kuris verkė, šaukė, keletą kartų buvo ištrūkęs jiems iš rankų.
Urna su inspektoriaus Karaliūno palaikais buvo vienintelis daiktas, kurį jam vadovybė patikėjo atvežti į gimtinę.
Kartu su urna jis prarado pasitikėjimą, orumą, perspektyvią profesiją.
Policijai iš panosės pavogė urną su pareigūno palaikais.
Nesusitvarkydami su žudytis pasiruošusiu Stasiu, pareigūnai papurškė jam vidurius paleidžiančių dujų ir nutempė į autobusų stoties tualetą.
Šitas vidurius paleidžiančias dujas pareigūnai turėjo tik tarnybiniam naudojimui, tik tarp savų, nes jos buvo brangios ir unikalios savo poveikiu. Ne kiekvienam eiliniui jos buvo purškiamos. Poveikis buvo stiprus ir nesustabdomas.
Kita versija, kad dujas buvo slaptos, nes buvo uždraustos naudoti Sąjungoje.
Tiesa, eilinis Statys, reikia sutikti su vyresnybės nuomone, buvo prasižengęs tiek smarkiai, kad buvo vertas tokio nesustabdomo poveikio.

Babajus sėdėjo sėdmaišyje ir vartė kažkokią urną su pelenais.
Gerelytė jautėsi pastojusi ir uoliai plovė indus.
Druskininkuose aušo naujas rytas.