Pieno naktys

Tąnakt tėvas negrįžo namo.

Gulėjo žirnių lauke,
Sparnuotų ryto moterų
Kerų švytėjimo apakintas,
Žemės kvapą
Gilyn į save gerdamas.
Baltu girtumu.
Tvindamas

(Tąnakt lijo pienu)

Šuo letenom daužė duris.

Lyg subraižytoj patefono plokštelėj
Kosinti muzika
Išsiderinę kadrai krito į sapną,
Ir žirniai,
Išsiritę iš saujos,
Lyg skardus moters juokas
Ritos tolyn per žvaigždynus.

Baltų drugių jūra,
Išskleidus bangas,
Pagavo ir juokės
Vaikystės draugais:
"Tai ką, netapom lakūnais?"
Šnibždėjo...

Jis suglaudė delnus
Tarsi maldą
Apvalaus dūmo kamuolį
Ilgesiu nebūtin išpūsdamas
Ir vėl į skirtingas puses
Padalindamas
Yrėsi.

Ankštys suposi vėjy,
Į plaukus ašaras veldamos
Ir purvinoj tėvo milinėj
Vėsa įsisukdamos,
Keista rugpjūčio ramybe,
Svirpliais užliūliuodamos,
Lopšines iš žolių vijo.

Tąnakt mama neužmigo.
Vartėsi lovoj,
Liūdesiu tolius žvalgydama.
Spragsėjo degtukais,
Laukimo žvakes
Languos degdama,
Vaikus pataluose
Kamšydama.

Brėkštant rytui,
Nerimo dalgėm išpjovė kelius.
Išėjo,
Miglų skara prisidengus.

Braukė žirnius nuo kojų,
Skvernus delnuose
Nešdama.
Dairės po lauką
Ir iš žvilgsnių vainiką
Nupynus,
Kasas padabino.

Rado miegantį.
Galvojo, aušros apakintas.
Vėsa apgirtęs (galvojo).

Galvą ant krūtinės padėjus,
Plaukų voratinkliais
Užklodama,
Meilę
Rankom užsėjo.

Ir gulėjo abu,
Žemės kvapą širdim gerdami,
Viens prie kito
Glausdamies (tarsi maldai).
Meilės kamuolius
Bučiniais pūsdami,
Ryto rasa alsuodami,
Tyliu artumu permirkę...
____________________________

Ir, būdavo, kartais
Kelius į skirtingas puses padalindavę
Yrėsi.

Pieno naktys
(sakydavo).


Dedikacija žirnių lauke užmigusiam tėvui...