Kai skersvėjai vaikšto
po tuščias menes
ieškodami miego
ir sapnų vitražų
nakties tyloje
ir
kai smaragdo
miesto sargas
užsnūsta parimęs
prie vartų,
stebuklo nesulaukęs,
aš
išeinu...
geltonu taku
užrištom akim,
nežinia kodėl,
serganti t a v i m.