Blaivybės priepuoliai ant pietų stalo

Šis kūrinys buvo publikuotas poezijos konkurso „visi porom, Dievas – už tvoros“ trečiajame etape.

Kaimojurgis kartu Pilvotuku


Šitos dienos bus lėtos
Jau žinau, kad jos tęsis be galo
Minčių nuograužom užverčiu stalą
Ir sau pažadu nesikankinti
Jei kuri kur prapuls apsiverkus
Tegu sėdi kampe ir blaivosi   

Baltos pauzės blaivosi
Sunkiai sagstosi sąsagos lėtos
Šonu slenka katė apsiverkus
Įsikandusi uodegos galo
Aš jai patariu nesikankinti
Bei iš dešinės apeiti stalą

Remias batai į stalą
Už užuolaidos dangus blaivosi
Voratinkliai vėjo iškankinti –
Pro plyšius skverbias sutemos lėtos
Seilė tįsteli nuo lūpų galo
Žiūri tyliai žmona apsiverkus   

Jau bus mane apverkus
Kampan nustūmusi pietų stalą
Atsisėdus iš tolimo galo
Po žlugusių svajonių blaivosi
Paluby sukasi musės lėtos
Dūmuos spėjusios nusikankinti
  
Šios dienos tiks kankinti
Ir tik visas ašaras išverkus
Mus ims gaivinti glamonės lėtos
Pavertę minkštu patalu stalą
Nuo pirmadienio dūmų blaivosi
Šios ilgos dienos ilgos be galo

Traukiu siūlą už galo
Prisiminimuos pasikankinti
Ima ryškėti vaizdai – blaivosi
Mintys, o akys šypsos – neverkus
Malonu prisimint meilės stalą
Aistrą siūbuoja lopšinės lėtos
 
Dienos be galo verkus
Ima kankinti – išmeskim stalą!
Blaivosi blaivosi mintys lėtos