Išsiskyrimo nuojautom

Nuslopinti garsai nukryžiavo tradicinį rytą,
Sunkiai slydo gerklėn ritualas „gurkšniukas kavos“,
O norėjos labai, kad čiurkšlėm netikėtai nulytų
Bei griaustinis suplėšytų skarą nuodingos miglos.
Neturėjom akių - jos visai nežiūrėjo, bet dūrė,
Kai sopėjo viduj net mažiausias tylos judesys,
Tik paveikslas ant sienos bangavo melodijom jūros
Ir atrodė, kad girdis, kaip gieda valtelėj žvejys.
Buva aišku, kad blėsta šešėliai kasdieniško ryto,
Kad nebus ritualų, neliks įprastinių namų -
Gal ir tu apkabinsi prabilusią priekaištais kitą,
Gal ir aš iškliedėsiu tave su kažkokiu kitu.