sumedėjusios tylos
tarp mūsų
kartais užsidega
ak kaip gražu
ak kaip
ak
(žagsi pasaulis į
stambaus velveto sielą
įsisupęs)
bet tu ir vėl
užplaki mane
trūkumais ir
privalumais
savo
tu ir vėl
klausi
kodėl man nerūpi
jog savo gitarą
apkabinęs laikai
dažniau už mane
(ak neįtikėtina
jūs tik pažiūrėkit
ak
jis išgroja
visas dvidešimt
savo meilių
jai vienai)
bet man rūpi..
(todėl) lėtai susivynioju
savo laukimus
į vientisą rietimą -
kada nors bandysiu
iš naujo
degančią meilę
siūti
(2003. 11. 08)