Galimai dainuojamoji poema apie tai, kaip poetas renka žemuoges ir suklumpa ant kasdienybės

Šis kūrinys buvo publikuotas poezijos konkurso „visi porom, Dievas – už tvoros“ pirmajame etape.

Kuriama buvo kartu su porininke Eashter

Maryt, tau uogų pririnkau.
Žiūrėk, prisirpusios raudonos,
Žiūrėk, tam tyčia palikau
Tik tas, kur gražios, kur malonios.
Žiūrėk, Maryte, saulė leidžias,
Ir rasos jau iškrito drėgnos.
Žiūrėk, pasaulio kraštas matos.
Žiūrėk, čia pušys kokios lieknos.
Eik tu, Pranuk, gal kur toli,
O dar geriau - kur nesimato.
Jau nusibodo te klausyt,
Nuo tų kalbų jau purto krato.
Te makaronai nuo ausų
Jau siekia žemę, nusibodo
Tavęs prašyt gale galų
Nugremžti suodžius nuo to puodo.
Tadu galėčiau uogas imt,
Ir išsivirtumėm uogienės,
Ba kai tu žiemą imsi kimt
Beliks ty tau tik karštas pienas.
Tu, Marytuk, nesupranti,
Juk čia poezija ir grožis:
Ta pieva, žemuogės aplink,
Tos pušys, saulė, rasos, rožės...
Ir kū ty aš nesuprantu,
Kad galvą pametei, zylioji?
Tai einam, rinksime kartu
Tu kibiran, o aš - burnojin.