kartais girdžiu kaip jūrų pakraščiais ledynai slenka
jų gaudesys rytinį dangaus paukštį įbaugina
ir bangos lyg pašėlusios ridenasi į krantą
pasiimdamos mane su savimi o kaip svaigina
žvaigždėti toliai gelmėje nuskendusi ramybė
skambėjimas glotnus tarytum arfą liestų pirštais
ar šoktų angelai apsikabinę amžinybę
ledynai tirpsta manyje tik akyse taip tiršta